Apie nacius ir jų nežmonišką elgesį rašyta jau labai daug. Tačiau tam, kad žmonės mąstytų apie savo veiksmus ir mokytųsi iš praeities klaidų informacija turi būti nuolat kartojama. Taigi, šįkart „Listverse.com“ pateikia faktus apie vieną baisiausių su nacių rėžimu susijusių reiškinių – koncentracijos stovyklas ir žmonių gyvenimą bei kančias jose.
9. Ypatingosios komandos
Ypatingosios komandos buvo būriai, kuriems skirtos užduotys atsikratyti mirusiųjų. Komandoms būdavo paskiriamos tokios baisios užduotys kaip lavonų auksinių dantų išrovimas ir sudegintų kūnų pelenų šlavimas. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad šios komandos buvo sudarytos ne iš nacių, o iš pačių kalinių.
Dėl atliekamų užduočių komandų nariai laikyti “paslapčių-saugotojais” ir buvo pavojinga juos ilgai laikyti gyvus. Komandų nariai būdavo keičiami ir žudomi kas kelis mėnesius. Pirmojo naujo ypatingosios komandos nario užduotis būdavo atsikratyti asmens, kurį jis pakeitė “darbe”, kūno.
8. Traukiniai
Tūkstančių žmonių gabenimas į stovyklas nebuvo paprasta užduotis, tad reikėjo turimas transporto priemones kuo geriau pritaikyti numatyti užduočiai atlikti. Ir nors kiekviename vagone patogiai galėjo tilpti apie 50 žmonių, neretai buvo galima matyti, kaip į tokį vagoną sugrūdama apie 200 žmonių.
“Keleiviai” negaudavo nieko – nei maisto, nei vandens, nei kitų, kelionei reikalingų daiktų, tad didelė taip gabenamų kalinių dalis mirdavo dar prieš patekdami į koncentracijos stovyklą. Kai vienas traukinys į koncentracijos stovyklą atvyko iš Corfu, atidarę duris naciai pamatė, kad gyvų kalinių nebėra. Kelionė truko 18 dienų.
7. Traukiniai 2
Nors prieš tai pristatytas faktas yra pasibaisėtinas, tai nereiškia, kad protu nesuvokiamas nacių elgesys negalėjo dar pablogėti. Naciams atrodė, kad tūkstančių asmenų išsiuntimas į mirtį dar nebuvo pakankamai blogai, tad nuspręsta šią paskutinę kelionę apmokęstinti. Tam, kad būtų galima nuvažiuoti į sunaikinimo stovyklas, žydai turėjo mokėti standartinę bilieto kainą. Nuo mokesčio buvo atleisti tik vaikai iki 4 metų…
6. Muzika
Naciai buvo neprilygstamai ištobulinę psichologinių kankinimų sistemą ir netgi muziką sugebėjo paversti kankinimo įrankiu. Kai nauji kaliniai atvykdavo į koncentracijos stovyklą, iš kalinių sudarytas orkestras grodavo labai optimistišką muziką, o kiti kaliniai turėdavo dainuoti ir žygiuoti. Muzika skambėdavo net tada, kai žmonės būdavo žudomi dujų kamerose. Nors ir būdavo surenkamas nemažas orkestras, ritmai ir dainos negalėjo užgožti žudomųjų klyksmų.
Išgyvenusius koncentracijos stovyklą šie prisiminimai persekiodavo ištisus dešimtmečius.
Laukite tęsinio.
