Napoleonas
F. Gerardo paveikslas buvo kuriamas su tikslu užčiaupti imperatoriaus kritikus tuo metu, kai pastarojo galia krito, o Prancūzija buvo iš visų pusių apsupta. Iš pradžių paveikslas buvo pakabintas Monpelje susirinkimų salėje, tačiau jau po metų, po Napoleono pralaimėjimo, paveikslą nuėmė ir grąžino dailininkui.
Plakatas „Vokiečių sutriuškinimas“
Šis Pirmojo pasaulinio karo laikų plakatas turėjo pakviesti britus aukoti karinių veiksmų finansavimui. Penkių šilingų monetos naudojimas labiau simboliškas – ant jos pavaizduotas Šv. Jurgis, nugalintis slibiną.
Pašto ženklas karo biudžeto papildymui
Tokie pašto ženklai buvo populiarūs JAV. Jie išnaudojo laisvę kaip būtinybę aukoti karo veiksmams.
Plakatas su dėde Semu
Šio plakato 1917 ir 1918 metais buvo atspausdinta daugiau nei 4 mln. kopijų – po to, kai JAV įsitraukė į Pirmąjį pasaulinį karą. Dėl savo įtakos ir populiarumo jis buvo adaptuotas ir Antrojo pasaulinio karo propagandai. Karo Vietname ir kitų konfliktų metu plakatas buvo naudojamas kaip antikarinė propaganda. Šiandien dėdė Semas – kultinė ikona, visuotinai siejama su JAV.
Stalino portretas (1949)
Šį portretą 1949 metais tapė Iraklis Toidze, o pasirodė jis „Gruzijos poezija“ knygoje. Jis parodo sovietų lyderį būtent tokį, kokiu jis norėjo save matyti: apsišvietęs ir išsilavinęs.
Mao portretas (1967)
Paveikslas vaizduoja jaunajį pirmininką Mao, įveikusį šachtininkų sukilimą 1922-ais. Manoma, kad šis paveikslas turi daugiausiai reprodukcijų pasaulyje – daugiau nei 900 mln. kopijų. Jis padėjo stiprinti kinų lyderio asmens kultą.
Kortos su Saddamo Husseino atvaizdu (2003)
Ši kortų kaladė su Irako režimo lyderio Saddamo Huseino atvaizdu tarp koalicijos pajėgų karių buvo populiari įsiveržimo į Iraką metu. Kortos buvo naudojamos ir praktiškai, tačiau taip pat rodė koalicijos pajėgų žvalgybos galią ir norą prispausti Irako valdžią.