Štai krūva įspūdingų neišspręstų bylų iš praėjusių šimtmečių, kurias mokslas pagaliau padėjo išaiškinti.
Kas nutiko berniukui rūsyje?
Merilendo namo rūsyje dar 1991 m. buvo rastas 16-mečio jaunuolio skeletas. Į įvykio vietą nusileido smalsūs ekspertai ir išsiaiškino, kad palaikai kadaise priklausė kaukaziečiui iš XVII a.
Tolesnė analizė atskleidė slegiančią istoriją, susijusią su palaikais. Jo stuburas ir dantys buvo pažeisti dėl sunkaus darbo ar ligų, o riešas buvo sulaužytas prieš mirtį. Tyrėjai tvirtai tikėjo, kad berniukas buvo skriaudžiamas namų tarnas, miręs po trumpo, itin sunkaus gyvenimo.
„Jie palaidojo jį slaptai, kad nereikėtų pranešti apie mirtį“, – „Smithsonian Magazine“ pasakojo kūną tyrinėjusi archeologė Kari Bruwelheide.
Ar prezidentas buvo nužudytas?
1850 m. liepos 9 d. Zachary Tayloras netikėtai mirė eidamas 12-ojo JAV prezidento pareigas. Trumpo 16 mėnesių prezidentavimo metu vergijos problema grasino Valstijas padalyti į dvi dalis ir priešiškumas ėmė artėti prie lūžio taško. Nors tuo metu gydytojai pranešė, kad jo mirtį sukėlė liga, nacionalinės įtampos paskatino istorikę Clarą Rising spėlioti, ar Z. Taylorą iš tikrųjų apnuodijo anti-abolicionistai, kuriuos supykdė jo priešinimasis vergijos išplėtimui Vakarų valstijose.
1991 m. teismo medicinos ekspertai iškasė jo palaikus, siekdami išsiaiškinti, ar tai tikrai buvo nužudymas. Naudodamiesi tuo metu dar neprieinamais moksliniais metodais, jie Z. Tayloro liekanose nerado arseno ar kitų nuodų pėdsakų, o tai rodo, kad jis iš tikrųjų mirė nuo įprastos skrandžio problemos.
Helene Rufty, prezidento Z. Taylor pro-pro-pro-proanūkė buvo labai patenkinta šiuo atradimu, sakydama „The New York Times“: „Gerai tai, kad viskas paaiškėjo. Bent jau šeimai tai tikrai, ir aš tikiuosi, kad ir kitiems tautos žmonėms“.
Gerai, o ar Napoleonas buvo nužudytas?
Nuo tada, kai Napoleonas Bonapartas mirė tremtyje vienišoje Šv. Elenos saloje 1821 m., žmonės ginčijosi dėl jo mirties priežasties. Nors po oficialaus skrodimo buvo teigta, kad jis sirgo skrandžio vėžiu, daugelis svarstė, ar buvęs Prancūzijos imperatorius nebuvo nunuodytas britų, kurie bijojo, kad jis gali grįžti į Europą ir atsikeršyti.
2007 m. mokslininkų grupė iš naujo išnagrinėjo šią bylą. Jie pritaikė šiuolaikinį mokslą interpretuodami senus Napoleono gydytojų paliktus medicininius įrašus. Anksčiau Napoleono plaukuose buvo rastas didelis arseno kiekis, tačiau manoma, kad tai yra apgaulingos XIX amžiaus medicinos rezultatas. Apskritai, jie nerado jokių apsinuodijimo arsenu požymių. Tačiau jie rado išsamių įrodymų apie 10 centimetrų ilgio pažeidimą jo skrandyje.
Jie padarė išvadą, kaip ir daugelis kitų tyrimų prieš ir po to, kad greičiausiai agresyvi skrandžio vėžio forma įveikė prieštaringai vertinamą generolą.
Skeletų šeima šulinio dugne
Archeologiniai kasinėjimai 2004 metais rado 17 žmonių, iš kurių 11 buvo vaikų, griaučius viduramžių vandens gręžinyje, esančiame Noridže, Didžiojoje Britanijoje. Kaip jūs ir galite įsivaizduoti, jų paskutiniai gyvenimo momentai buvo ypač siaubingi.
Taikydami sukombinuotą DNR analizės, anglies datavimo, kaulų cheminių tyrimų ir istorinių įrodymų metodą, mokslininkai išsiaiškino, kad šie žmonės galėjo būti persekiojami žydai.
Duomenys parodė, kad didžioji dalis grupės turėjo gana panašią, glaudžiai susijusią DNR seką, rodančią, kad jie greičiausiai yra vienos žydų šeimos nariai iš XII ar XIII amžiaus.
Maždaug nuo 1135 metų Noridžas buvo žydų bendruomenės centras. Taip pat buvo laikas, kai žydų tautybės žmonės patyrė diskriminaciją ir dažnai buvo kaltinami miesto šulinių nuodijimu, kai tik prasidėdavo kokia nors liga. Viskas vykdavo dėl blogo supratimo apie užkrečiamąsias ligas. Tai paskatino tyrėjus manyti, kad šulinys iš tikrųjų buvo nusikaltimo vieta, o žmogžudystė – etninio persekiojimo pasekmė.
Didžioji Botičelio apgavystė
Autentiškumas meno pasaulyje reiškia didelius pinigus, nors meno klastojimas paplitęs nerimą keliančiu mastu. „Madonna of the Veil“ – paveikslas, kurį, kaip manoma, sukūrė senasis meistras Botičelis, per visą XX amžių keliavo per JK meno kolekcininkų ir muziejų darbuotojų rankas. Tačiau Antrojo pasaulinio karo metu, ekspertai ėmė įtarinėti šią išsišiepusią moterį.
1994-aisiais, buvo atliktas mokslinis tyrimas, kuriame remtasi elektronų pluošto EDX analize. Ji atskleidė, kad ant paveikslo yra tamsaus žalio chromo oksido – pigmento, kuris tapo plačiai prieinamas tik 1862 m., praėjus maždaug 350 metų po Botičelio mirties. Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad karkaso skylės rėme padarytos naudojant grąžtą.
Paaiškėjo, kad šis paveikslas iš tikrųjų yra pagarsėjusio italų klastotojo, vadinamo Umberto Giunti, kuris dirbo maždaug 1920-aisiais, darbas.
Tikriausiai šlapimas, o ne nuodai, nužudė astronomą
XVI amžiaus danų astronomas Tycho Brahe buvo geriausiai žinomas dėl savo darbo su dangaus kūnais ir daugiau nei 1 000 naujų žvaigždžių katalogavimo. Maždaug 20 amžiaus pradžioje žmonės susižavėjo mintimi, kad jis buvo nunuodytas, galbūt dėl jo romano su Kristijono IV motina. Buvo manoma, kad žudikas yra jo paties padėjėjas Johannesas Kepleris, kuris jį nunuodijo gyvsidabriu.
Mokslininkai iškasė jo kūną 2010 m. ir išsiaiškino jo kaulų cheminę sudėtį, kuri parodė, kad jis nebuvo veikiamas didelių gyvsidabrio dozių.
Kita legenda sako, kad Tycho Brahe mirė nuo sprogusios šlapimo pūslės, nes jam buvo per daug gėda palikti stalą per karališką puotą ir nueiti į tualetą. Dabar atrodo, kad jis iš tikrųjų mirė nuo šlapimo pūslės ar inkstų infekcijos, galbūt dėl to, kad per ilgai laikė savo šlapimą pūslėje.
