V. Putino Rusijos ir Ukrainos nepriklausomybę bei vientisumą remiančių jėgų susidūrimai nutraukė bet kokias viltis, kad Maskva ir vakarai sušvelnins santykius ir eis koja kojon, vedinos bendrų tikslų. Niekas negali numatyti, kuo baigsis šis konfliktas. Bet pasaulis jau gali mokytis iš gautų svarbių pamokų, kurių dauguma, deja, kelia didelį susirūpinimą. Pateikiame jums penkias jų iš Ukrainos krizės.
1. Niekas nebijo Amerikos, bet jos ir Europos turimos vertybės yra itin patrauklios
Viskas prasidėjo vienu dabar jau nušalinto Ukrainos prezidento V. Janukovyčiaus žingsniu, sulaužiusiu pažadą pasirašyti partnerystės sutartį su ES dėl glaudesnių ryšių su Maskva. Ukrainiečiai įsiuto ne tik dėl to, kad tikėjosi platesnių prekybos ryšių su Europa, bet ir dėl Vakarų puoselėjamų visuomenės standartų. Ukrainiečiai pavargo nuo korupcijos, autoritarizmo ir stagnacijos. Jie norėjo laisvos nuo Rusijos įtakos šalies, jie aukojo savo gyvybes už demokratinių institucijų, įstatymų ir sąžiningo žaidimo idealus.
Stipri kaip ir jos traukiantys idealai, pagrindinė ukrainiečių advokatė JAV prarado sugebėjimą prižiūrėti savo priešus ir paremti tuos, kurie siekia savo šalyje demokratijos. Mes matėme, kaip B. Obama pareikalavo Sirijos diktatoriaus Basharo al-Assado atsistatydinti. Matėme, kaip tuometinė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton Egipte buvo apmėtyta pomidorais. Matėme, kaip B. Obama perspėjo V. Putiną gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą, stebėdama, kaip rusai užima Krymo pusiasalį. Amerika neįbaugina. Jos įtakos praradimas reiškia, kad diktatoriai ir toliau turės laisvas rankas.
