Kartą ar du kartus per savaitę jis pradėjo žaisti loterijoje, pirkdamas po vieną bilietą. Vyras sako vis įsivaizduodavęs save laimintį ir apie tai nuolat pasakodavęs žmonėms. Jie jam sakydavo: „Na, jei kas nors ir laimės loteriją, tai tu“.
„Tada aš laimėjau“, – prisimena jis.
Po laimėjimo vyras buvo kaip ant debesų
„1999 m. vasario 10 d. pabudau, kai tėvas trenkė į mano miegamojo duris ir šaukė, kad kažkas laimėjo loterijoje. Jis paklausė, ar pirkau bilietą. Iškart prisiminiau, kad praėjusią naktį keliems žmonėms pasakiau, jog turiu laimingą bilietą“, – sako T. Schultzas.
Vyras pasakoja, esą lakstė po namus kaip pasiutęs, rausėsi popieriuose ir galiausiai rado savo loterijos bilietą, susuktą į mažą kamuoliuką. Jį išskleidęs tuojau pat palygino skaičius su laikraštyje buvusiais, skelbia portalas „Business Insider“.
„Kai jie sutapo, pasijutau taip, tarsi vis dar sapnuočiau. Tėvas mane apkabino, ir mes šokinėjome aukštyn ir žemyn kaip vaikai saldainių parduotuvėje. Paskambinau mamai, kuri iš pradžių pamanė, kad juokauju. Taip pat paskambinome finansų patarėjams ir advokatams. Jie liepė padėti bilietą į saugią vietą ir paskirti laiką, kada jį išpirkti loterijos biure, jaučiausi tarsi vaikščiočiau ant debesų“, – prisimena vyras.
Apie 25,8 mln. eurų laimėjimą „Powerball“ loterijoje buvo paskelbta spaudos konferencijoje. Po to į jo telefoną pradėjo plūsti įvairios žinutės. Pažįstami žmonės vyrą sveikino, tačiau jis sulaukė ir krūvos žinučių iš visai nepažįstamų žmonių, o kai kurie be jokios sąžinės graužaties net prašė pinigų.
„Per pačią spaudos konferenciją jaučiausi priblokštas. Tai buvo jaudinantis ir bauginantis jausmas. Niekada nebuvau buvęs milijonų žmonių dėmesio centre. Tačiau daliai manęs tai patiko. Manau, kad tai padėjo įkvėpti mane siekti transliuoti žinias ir kurti tinklalaides. Visada įsivaizdavau, ką darysiu, jei kada nors laimėsiu: grąžinsiu skolas ir baigsiu koledžą, bet niekada negalvojau, kaip tai pakeis mano gyvenimą“, – sako T. Schultzas.
Nuo degalinės darbuotojo iki milijonieriaus
Vyras atvirauja: „Staiga iš degalinės darbuotojo tapau pensininku, kai man buvo 21-eri. Pasijutau tarsi turėčiau stebuklingą lazdelę. Viskas buvo įmanoma, bet taip pat norėjau būti finansiškai atsakingas“.
Prieš atiduodamas bilietą jis konsultavosi su turto specialistais, kad suprastų, kiek gali sau leisti išleisti ir duoti kitiems.
„Padėjau daugeliui žmonių, bet taip pat norėjau gyventi pagal savo galimybes, – sako jis. – Prieš gaudamas pinigus, su patarėjais sudariau planą, kaip juos investuoti. Investavome konservatyviai, kad grąžos užtektų visam mano gyvenimui“.
„Tačiau būnant 21-erių, pirmas dalykas, kurį nusipirkau, buvo naujausia vaizdo žaidimų sistema. Tai prabanga, kurios prieš laimėjimą negalėjau sau leisti“, – prisimena T. Schultzas.
Savo pinigus vyras daugiausia investavo į akcijas, obligacijas ir investicinius fondus. Jis taip pat padėjo savo šeimai, pirko transporto priemones ir keliavo. Grįžo į koledžą studijuoti kino ir vaizdo žurnalistikos, nes kaip jis sako, – tai buvo jo svajonės išsipildymas.
Kaip laimėjimas loterijoje paveikė jo santykius?
Anksčiau jis buvo sunkiai besiverčiantis koledžo studentas, kaip ir jo bendraamžiai, o tada tapo „išsišokėliu – turtingu vaiku“. Vyras pasakoja, kad tuo metu jautėsi įsipareigojęs mokėti už draugų atostogas, maistą ar bet ką, ką jie veikdavo kartu. Dauguma žmonių neprašė pinigų, tačiau jis jautėsi, kad gali ir galbūt net morališkai turėtų už juos sumokėti. Ir viskas tik todėl, nes laimėjo loterijoje.
„Žmonės mane palaikė, bet kai kurie elgėsi skirtingai. Kai kurie stengėsi prie manęs priartėti, todėl jaučiausi kaip vaikščiojantis, kalbantis bankomatas. Nuolat baiminausi, kad žmonės nenori su manimi draugauti dėl teisingų priežasčių. Kai žmonės nepakeitė savo elgesio šalia manęs, žinojau, kad galiu jais pasitikėti. Taip pat turėjau šeimos narių ir draugų, kurie atrodė susirūpinę, kaip turtas paveiks mane, o tai dar labiau sustiprino mano pasitikėjimą“, – sako T. Schultzas.
Kai laimite loterijoje, žmonės nelaiko pinigų kažkuo, ką užsidirbote. Timothy Schultzui vienas šeimos narys aiškiai pasakė, kad laimėjęs loterijoje jis esą gavo kažką veltui ir turėtų tų pinigų negailėti niekam, priešingai – dalinti.
„Turėjau išmokti sakyti „ne“, kad išlikčiau finansiškai atsakingu. Kai aiškiai nuleidau juos ant žemės, tai pakenkė mano santykiams su kai kuriais šeimos nariais, kuriuos labai mylėjau. Laimėjęs iš pradžių jaučiausi izoliuotas ir vienišas. Man buvo labai sunku atsiverti naujiems žmonėms. Mano asmeninis gyvenimas buvo geresnis prieš laimint loterijoje. Persikėliau į kitą namą naujoje valstijoje, nes daugybė žmonių žinojo mano istoriją ir aš jaučiausi nejaukiai, – pasakoja jis. – Buvo labai sunku mokytis socialinio aspekto, susijusio su laimėjimu loterijoje“.
Kaip išleido pinigus?
T. Schultzas per pirmuosius laimėjimo metus su draugais smagumo dėlei mėtė strėlytes į žemėlapį ir sakė, kad keliaus ten, kur strėlė nukris. Kartą ji nukrito viduryje Kanados, todėl jis su draugais leidosi į nuotykių kupiną kelionę.
Vyras akimirksniu „išėjo į pensiją“, tačiau ir toliau dirbo su projektais, kurie teikė jam aistrą.
„Laimėjęs loterijoje gerai pagalvojau, kas mane daro laimingą. Sėdėti paplūdimyje ir gerti „margaritą“ smagu, bet tai išsekina. Man reikėjo priežasties atsibusti ryte ir tikslo, kurį galėčiau pasiekti. Štai kodėl grįžau į koledžą, kad gaučiau diplomą, dirbčiau su keliais spektakliais ir įgyvendinčiau savo troškimą linksminti ir teigiamai įkvėpti žmones – man tai patinka ir mane skatina“, – sako jis.
T. Schultzas sukūrė dokumentinį filmą ir porą animacinių filmų, padėjo kurti kitų žmonių nepriklausomus filmus ir suorganizavo filmų festivalį. Taip pat pradėjo filmuoti savo tinklalaidę „Loterija, svajonės ir laimė“, kuriame jis ima interviu iš kitų didžiųjų prizų ir loterijų laimėtojų.
Šiomis dienomis didžiąją dalį savo laisvo laiko jis praleidžia dirbdamas su tinklalaide ir „YouTube“ kanalu arba sportuodamas: „Paprastai bėgioju, kilnoju svarmenis arba treniruojuosi, jei nekuriu vaizdo įrašo. Iš „YouTube“ gaunu šiek tiek pinigų, tačiau galiu gyventi iš investicijų“.
Svarbu apsvarstyti kiekvieną žingsnį
„Žmonės nuolat klausia: „Ar už pinigus galima nusipirkti laimę?“ Pinigai nebūtinai pakeičia tai, kas esate. Jie gali turėti įtakos laimei, nes suteikia laiko, galimybių ir sumažina stresą dėl skolų. Tačiau jie nepakeičia to, kas esate. Kai kurie labai turtingi žmonės taip pat yra labai nelaimingi“, – sako jis.
Vyras gailisi, kad prieš kelerius metus neinvestavo į kriptovaliutą, tačiau sako, kad tai vienintelis dalykas, dėl kurio gailisi.
„Šiomis dienomis nieko pernelyg beprotiško neperku. Kaip ir daugelis žmonių, gyvenu neviršydamas biudžeto. Jei laimite šimtus milijonų, jūsų biudžetas gali būti visai kitoks. Viskas reliatyvu. Aš tiesiog esu dėkingas už tai, ką gavau, – sako jis. – Būdamas 21-erių neturėjau supratimo, ką daryti su tokiais pinigais, ir man pasisekė, kad kreipiausi profesionalių patarimų. Nenorėjau tapti per kelerius metus bankrutavusių loterijos laimėtojų statistikos dalimi“.
Nors 1999 m. vyras neturėjo pasirinkimo ar atsiimti prizą viešai, ar anonimiškai, dabar dėl to nesigaili. T. Schultzas dalijasi savo patirtimi su žiniasklaida, tačiau teigia, kad jei dabar jam būtų 21-eri ir turėtų galimybę pasirinkti, svarstytų anonimiškai pretenduoti į prizą, ypač jei tai būtų didelis laimėjimas, nes tokie įvykiai gali labai paveikti gyvenimą.
„Kai laimite loterijoje, visas jūsų pasaulis akimirksniu apsiverčia aukštyn kojomis. Raginu žmones žaisti atsakingai, juk šansą suteikia tik vienas bilietas, bet viskas įmanoma“, – sako T. Schultzas.
