Neįprastos audros kėlė sumaištį Europos pietuose, parodydamos, kaip ekstremalių oro sąlygų poveikis 2020 metais darys įtaką Bendrijos požiūriui ir klimato kaitos politikai. ES jau paskelbė, kad yra pasirengusi skirti lėšų ir pastangų, kad toliau liktų pasauline kovos su klimato kaita lydere.
Jungtinės Valstijos savo ruožtu pagrasino imtis sankcijų prieš bendroves, dalyvaujančias tiesiant vamzdyną, turintį padvigubinti rusiškų gamtinių dujų eksporto į Vokietiją apimtis. Šis žingsnis dar kartą parodė, kad transatlantinis aljansas tarp ES šalių ir JAV galios politikos amžiuje reiškia vis mažiau.
Tuo metu kitapus Lamanšo sąsiaurio Jungtinei Karalystei neįprastu metu – gruodį – surengti rinkimai užtikrino ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui (Borisui Džonsonui) tvirtą daugumą parlamente, reikalingą „Brexitui“ užbaigti. Pagal dabartinius planus, šalis sausio 31-ąją turėtų tapti pirmąja valstybe, palikusia ES.
Visiems šiems iššūkiams spręsti reikės ryžtingo ir gerai koordinuoto atsako iš 27 ES valstybių, jeigu jos nori siekti bendro tikslo užsitikrinti didesnę pasaulinę įtaką.
„Europa turi būti geriau girdima pasaulyje“, – savo naujametiniame kreipimesi sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Visgi bėgant laikui tokie Europos lyderių pareiškimai tampa vis graudesni, o dėmesio reikalauja ir vidaus problemos.
ES būstinėje Briuselyje netyla rietenos dėl 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų įmokos į Bendrijos biudžetą 2021–2027 metų laikotarpiu. ES ir jos numanomam elitui atsidūrus populistų taikiklyje, šalių lyderiai nuogąstauja užsitraukti elektorato rūstybę dėl per didelio dosnumo Briuseliui.
Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli pabrėžė būtinybę „kiek įmanoma greičiau susitarti dėl biudžeto, kad nestrigtų Bendrijos politikos ir programų įgyvendinimas“.
Visgi daugelis būgštauja, kad 2020-aisiais daug laiko bus tuščiai iššvaistyta painiems manevrams dėl biudžeto. Dėl to ES ir toliau bus mažiau girdima tarptautinėje arenoje nei jai priklausytų.
„Europai iškilusi grėsmė tapti apgailėtinu žaislu Kinijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų kovoje dėl pranašumo“, – rašė buvęs Švedijos diplomatijos vadovas Carlas Bildtas ir britų politologas Markas Leonardas niūriame straipsnyje Europos tarptautinių santykių tarybai (ECFR).
Tokia išvada gali atrodyti paradoksali, turint galvoje, kaip per kelis pastaruosius metus atsitiesė ES ir kokius tikslus ji išsikėlusi kitam dešimtmečiui.
Ji išvengė Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ir padėjo kelioms kitoms Bendrijos narėms išbristi iš skolų krizių. Bendrija atliko vieną pagrindinių vaidmenų 2015 metais sudarant svarbų Paryžiaus klimato susitarimą ir susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos. Ji išliko vieninga per trejus būsimo „Brexito“ išprovokuotos politinės suirutės Jungtinėje Karalystėje metus.
2020-ieji Bendrijai daugeliu atžvilgiu galėtų tapti naujos šviesios ateities pradžia. Prie jos vairo jau stojo nauja vadovybė, vokietei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen) tapus Europos Komisijos pirmininke, o belgui Charles'iui Micheliui – Europos Vadovų Tarybos pirmininku.
Be to, finišo tiesiąją pasiekė visus smarkiai išvarginusi „Brexito“ drama. JK sausio 31-ąją paliks ES. Nors būsimos prekybos derybos neabejotinai bus sudėtingos ir įtemptos, tai tikriausiai nebebus dienraščių pirmuosiuose puslapiuose nušviečiama tema. Vis dėlto negalima atmesti, kad tarp Bendrijos valstybių, turinčių labai skirtingų ekonominių ir prekybos interesų santykiuose su JK, gali kilti įtampa.
Tačiau bręsta politinių sunkumų. Šiais metais gali prasiveržti ginčas tarp Briuselio ir Lenkijos bei Vengrijos, dviejų rytinių Bendrijos narių, kaltinamų atvirais demokratinių įgaliojimų, kuriais paremtas blokas, pažeidimais.
ES politika dėl klimato kaitos – itin svarbios srities, kurioje ES nori pirmauti pasaulyje – susiduria su problemomis bloko viduje. Nuo anglių smarkiai priklausoma Lenkija priešinasi raginimams aktyviau kovoti su klimato kaita, o ūkininkai ir darbininkai Nyderlanduose, Prancūzijoje ir kitose šalyse protestavo dėl naujų teisės aktų, kuriais siekiama pažaboti taršą. Per ES viršūnių susitikimą gruodį buvo ilgai derinama susitarimo, kad iki 2050 metų būtų pereita prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio, formuluotė.
Tuo metu už ES ribų Jungtinės Valstijos nuo patikimos sąjungininkės prezidento Baracko Obamos laikais tapo nenuspėjama partnere, kai šaliai ėmė vadovauti Donaldas Trumpas, išvedęs JAV iš Paryžiaus klimato susitarimo, kurį rengiant Bendrija suvaidino svarbų vaidmenį.
Pastarojo meto dideli nesutarimai dėl politikos Irano klausimu ir NATO rodo, kad ginčas tarp sąjungininkių plečiasi.
„Dabartinės galybės naujais takais žengia vienos“, – pareiškė U. von der Leyen, beveik neslėpdama kritikos Jungtinėms Valstijoms.
ES tebėra aktyvi daugiašališkumo ir pasaulinio kompromiso šalininkė. Vis dėlto ši pozicija kasdien susiduria su iššūkiais, Kinijai ir Jungtinėms Valstijoms siekiant ekonominės ir karinės viršenybės, o Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui mėginant pakenkti demokratijoms ir išplėsti Maskvos įtaką pasaulyje.
„Atsinaujinusios varžybos dėl galios daro spaudimą ES svajonei apie daugiašalę pasaulio tvarką, – teigia C. Bildtas ir M. Leonardas. – ES nori žaisti softbolą beisbolo pasaulyje.“
