Šįkart amerikiečiai renkasi naujus Kongreso narius, tačiau tai, kaip jie balsuoja, gali paveikti ir likusius D. Trumpo prezidentavimo metus, rašoma CNN.
Kas tai per rinkimai?
Lapkričio 6-ąją amerikiečiai rinks Atstovų rūmų ir Senato narius, šie išrinktųjų atstovų rūmai kartu yra vadinami Kongresu.
Abu Kongreso rūmai šiuo metu kontroliuojami respublikonų, kurie palaiko dabartinį prezidentą Donaldą Trumpą.
Demokratai mano, kad jie šiais metais gali perimti Atstovų rūmų kontrolę surinkdami daugumą balsų. Pavykus pasiekti pergalę šiuose rinkimuose demokratams atvertų galimybę stabdyti ar atšaukti D. Trumpo planus.
Jeigu demokratai nori perimti kontrolę į savo rankas, jiems reikia atimti 23 Žemųjų rūmų vietas iš respublikonų. Viso bus renkami 435 valstijų atstovai.
Tai gali pasirodyti ne taip sudėtinga, kaip galėtų atrodyti, rašoma CNN. Daug respublikonų yra paskelbę apie savo pasitraukimą iš Atstovų rūmų, todėl demokratams visiškai realu užimti jų vietas.
Balsavimas dėl Senato, kurį taip pat kontroliuoja respublikonai, irgi yra vertas dėmesio. Čia iš 100 vietų vyks kova net dėl 35.
Kas nutiks, jeigu respublikonai išlaikys Senatą, o demokratai perims Atstovų rūmų valdymą?
Jeigu vienu žodžiu tai bus aklavietė. Tokiu atveju, kuomet tarpusavyje nesutars dvi vyriausybės konkuruojančios dalys, kyla rizika, kad vyriausybės veikla bus paralyžiuota.
Kokios prognozės?
Jeigu pasitikėsime apklausomis, tai demokratai pirmauja daugelyje valstijų. Kai kurie ekspertai pažymi, kad šiais metais galime išvyksti demokratų palaipsninį grįžimą į valdžią ir D. Trumpą atstovaujančių respublikonų galios susitraukimą.
Pasak tradiciškai D. Trumpą kritikuojančios televizijos CNN, prezidento reitingai šiuo metu yra kaip niekad žemi, o tai gali paveikti rinkėjų nuomonę apie respublikonus.
CNN taip pat pastebi, kad šiais metais rekordinis skaičius moterų pretenduoja į Senatą. Tai gali būti siejama ne tiek su pykčiu dėl 2016-aisiais patirto H. Clinton pralaimėjimo, kiek dėl D. Trumpo politikos jo valdymo laikotarpiu.
Kita vertus, respublikonų privalumas yra tas, kad JAV ekonomika išgyvena gerus laikus, todėl gyventojai gali vangiai žiūrėti į poreikį keisti valdžią.
Ką visa tai reiškia D. Trumpui?
D. Trumpą visą prezidentavimo laikotarpį persekioja intensyvūs skandalai. Kol kas demokratai vengia atvirai kalbėti apie galimybę priversti pasitraukti D. Trumpą. Tačiau jeigu taip nutiktų ir demokratai turėtų savo galioje Atstovų rūmus, jie turėtų įrankį apkaltai pradėti.
Tačiau vien Atstovų rūmų nušalinti prezidentą neužteks, viską spręstų Senatas. Du trečdaliai senatorių turėtų pripažinti D. Trumpą kaltų, kad šis būtų apkaltos keliu atleistas. Jo vietą tuomet užimtų dabartinis viceprezidentas Mike’as Pence’as.
Kol kas nė vienas JAV prezidentas dar nebuvo iškeldintas iš Baltųjų rūmų apkaltos keliu. Labiau tikėtina, kad demokratų kontroliuojami Atstovų rūmai tiesiog trukdys D. Trumpui priimti sprendimus.
Kur rusų įsilaužėliai?
Tokia antrašte lapkričio 1-ąją savo skaitytojus pasitikimo „New York Times“. Kibernetinio saugumo ekspertai, kuriuos kalbino leidinys, yra nustebę dėl to, kad, skirtingai nuo užpraeitų metų prezidento rinkimų, dabar programišiai nerodo jokio aktyvumo rinkimų sferoje. „Kai kuriuos tai nuramino, kai kuriuos išgąsdino“, – pasakojo leidiniui „Google“ išorės grėsmių analizės skyriaus direktorė Shane Huntley.
„Rusai pernelyg gudrūs, kad tą patį žaidimą žaistų dar sykį. Jeigu jie ruošėsi kažką daryti dabartinėmis sąlygomis, jie, aišku, nesiimtų veiksmų iki pat paskutinio momento“, – pasakojo vienas iš kibernetinio saugumo bendrovės „CrowdStrike“, kuri dalyvavo įsilaužimo į JAV Demokratų partijos serverius bylos tyrime, įkūrėjas Dmitrijus Alperovičius.
Rugpjūtį „Microsoft“ skelbė, kad nustatė naujus rusų bandymus surengti kibernetinius išpuolius prieš JAV politines partijas prieš rinkimus. Rusijos valdžia šiuos kaltinimus neigė. Spalio mėnesį buvo paskelbta, kad JAV Kibernetinio saugumo vadavietė „susisiekė su tam tikrais rusais, kuriuos perspėjo dėl galimo kišimosi į būsimus rinkimus pasekmių“.
