Žemės drebėjimas Haityje, potvyniai Pakistane ir Kinijoje – 2010-ieji pasižymėjo gamtos stichijų, kurių aukomis tapo 295 tūkst. žmonių, gausa. Gamtinės nelaimės pernai taip pat pridarė 130 mlrd. dolerių nuostolių, praneša naujienų agentūra AFP.
„Didelis gamtos katastrofų skaičius ir rekordinės temperatūros tiek visame pasaulyje, tiek atskiruose
pasaulio regionuose toliau rodo apie įsibėgėjančius klimato pokyčius“, – ataskaitoje pažymi didžiausia perdraudimo kompanija „Munich Re“.
Praėjusiais metais užfiksuota 950 gamtos katastrofų, o šis skaičius antras pagal dydį nuo pat 1980 metų. Vidutiniškai per pastaruosius dešimt metų kasmet užfiksuotos 785 gamtos nelaimės.
„2010 metai atskleidė didžiausius pavojus, su kuriais teks susidoroti. Kilo keletas didelių žemės drebėjimų, uraganų sezonas taip pat buvo pilnas įvykių“, – teigė kompanijos generalinis direktorius Torstenas Jeworrekas.
Kalbant apie žmonių aukas, didžiausia nelaime pernai buvo žemės drebėjimas Haityje. Jo metu žuvo 222 tūkst. 570 žmonių, teigia bendrovė. Maždaug 56 tūkst. žuvo per karščius ir miško gaisrus Rusijoje.
Skaičiuojama, kad pernai draudėjų išlaidos siekė maždaug 37 mlrd. dolerių. Nors žemės drebėjimas Haityje pareikalavo daug žmonių aukų, draudimo pramonei jis kainavo labai nedaug.
Tačiau maždaug po mėnesio Čilę sudrebinęs žemės drebėjimas buvo brangiausia gamtos katastrofa 2010-aisiais. Visi jo padaryti nuostoliai įvertinti 30 mlrd. dolerių, o draudikų išlaidos siekė 8 mlrd. dolerių.
2009 metais, per kuriuos nebuvo didelių katastrofų, be to, jie pasižymėjo švelnesniu nei įprasta uraganų sezonu Šiaurės Amerikoje, užfiksuota 900 „pavojingų gamtinių įvykių“, kurie atsiejo apie 60 mlrd. dolerių.
2009-aisiais per gamtines katastrofas žuvo maždaug 11 tūkst. žmonių, o tai daug mažiau nei 77 tūkst. siekiantis vidurkis.
Praėjusį mėnesį kita didžioji perdraudimo bendrovė „Swiss Re“ pranešė, kad dėl žmogaus ir gamtos sukeltų nelaimių pasaulio ekonomika pernai patyrė 222 mlrd. dolerių nuostolių, o tai daugiau kaip tris kartus didesnė suma nei prieš metus.