Balsas.lt publikuoja 2010 metų dramatiškiausių įvykių pasaulyje dešimtuką.
1. Žemės drebėjimas ir choleros protrūkis Haityje
2010 metų sausio 13 dieną 7 balų stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo į pietus nuo sostinės Port o Prenso, nuniokojo Haičio valstybę. Vos per minutę galingiausias per pastaruosius porą amžių šalyje vykęs žemės drebėjimas sugriovė Jungtinių Tautų misijos būstinę, nacionalinius rūmus ir daugelį kitų pastatų.
Žuvo apie 270 000 žmonių, 311 tūkst. buvo sužeisti, 869 žmonės dingo be žinios. Materialiniai nuostoliai siekia 5,6 milijardų eurų. Iš 6,1 milijardų, žadėtų Haičiui šalies atstatymui po žemės drebėjimo, pasaulinė bendrija skyrė tik 2,1 milijardus. Apie 1,3 milijonus žmonių iki dabar neturi pastogės (tai sudaro penktadalį Haičio gyventojų). Labiausiai nukentėjo šalies sostinė Port o Prensas.
2010 metai – tragiški metai Haičiui, nes be milžiniškų žemės drebėjimo nuostolių, spalį nespėjusiame atsigauti Haityje prasidėjo choleros epidemijos protrūkis, jau nusinešusi per 2 600 gyvybių.
Žemės drebėjimas Haityje (SCANPIX nuotr.)
2. Islandijos ugnikalnio išsiveržimas
2010 metų kovo 21 dieną Islandijoje išsiveržus Eyjafjallajoekullio ugnikalniui iš savo namų buvo evakuojami žmonės, uždaromi keliai. Po mėnesio ugnikalnis išsiveržė dar kartą ir virš Atlanto nusidriekė 3360 kilometrų vulkaninių dulkių debesis.
Tūkstančių oro uostuose įstrigusių žmonių viltys buvo sudaužytos. Pelenų, išmestų vulkano Eyjafjallajokull debesis privertė uždaryti visus Londono oro uostus. Skrydžiai buvo atšaukti kai kuriose Italijos, Portugalijos, Prancūzijos, Vokietijos, Čekijos, Kroatijos ir Airijos dalyse. Ispanija savo ruožtu užvėrė net 15 oro uostų.
Skrydžiai per Atlantą tuo tarpu vėlavo net po aštuonias valandas, nes pilotai buvo priversti keisti maršrutą.
Kasdien aviakompanijos patirdavo mažiausiai 200 milijonų JAV dolerių nuostolių. Pasaulio oro bendrovės dėl Islandijos ugnikalnio sutrikdytų skrydžių neteko maždaug 1,7 mlrd. JAV dolerių pajamų. Tarptautinės oro transporto asociacijos skaičiavimais, „krizė“ paveikė maždaug trečdalį pasaulio skrydžių. Nepatogumų kasdien patyrė maždaug 1,2 mln. Keleivių.
Ugnikalnio išsiveržimas paskatino didžiausią aviacijos suirutę nuo 2001 m. rugsėjo 11–osios laikų.
Ugnikalnio Islandijoje išsiveržimas (SCANPIX nuotr.)
3. Teroro išpuoliai Maskvos metro
Kovo 29 dieną Maskvą sudrebino virtinė teroristinių išpuolių. Dviejose metro stotelėse nugriaudėjo sprogimai, iš viso žuvo 40 žmonių, o dar 143 patyrė sužalojimus. Teroro išpuolius įvykdė dvi šachidės.
Rytinių spūsčių metu, kai metro į darbus ir mokslo įstaigas skuba milijonai maskviečių, mirtininkės įlipo į metro. Savižudes iki „Pietvakarių“ metro stoties, kur jos įsėdo į traukinį, atlydėjo dvi „slaviškos išvaizdos“ moterys. Sprogimus „Liubankoje“ ir „Kultūros parke“ skyrė pusvalandis.
Į sprogdinimo įtaisus, kuriuos susprogdino teroristės metro, buvo naikinimo galią padidinančių priedų – susmulkintos armatūros ir varžtų.
Mirtininkės paklydo milžiniškame žmonių sraute Maskvos metropolitene ir neperdavė „paruoštos žinutės“ Rusijos teisėsaugai. Viena bomba sprogo būtent Liubiankos metropoliteno stotyje, virš kurios įsikūrusi Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) – tiesioginės sovietinio KGB įpėdinės – būstinė.
Pirmoji savižudė – 17 metų Džennet Abdurachmanova – Dagestano kovotojų lyderio Umalato Magomedovo našlė. Pats U. Magomedovas buvo likviduotas per Rusijos specialiųjų pajėgų operaciją 2009 metų gruodžio 31 dieną. Antroji savižudė, įvykdžiusi kraupų išpuolį Maskvos metro, – 28 metų mokytoja iš Šiaurės Kaukazo. Atsakomybę už šiuos išpuolius prisiėmė čečėnų sukilėlių lyderis Doku Umarovas.
Teroro išpuolis Maskvos metro (SCANPIX nuotr.)
4. Lenkijos prezidento L. Kazcynskio ir lenkų elito žūtis
Balandžio 10 dieną vykdamas į 70–ųjų Katynės žudynių metinių minėjimą Smolenske žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, jo žmona Maria bei dar 94 su jais skirdę asmenys.
Su prezidentu į minėjimą skrido ir didelė lenkų politinio elito dalis: buvęs Lenkijos prezidentas išeivijoje Ryszardas Kaczorowskis, centrinio banko vadovas Slawomiras Skrzypekas, Lenkijos armijos vyskupas generolas Tadeuszas Ploskis, didelė armijos vadovų dalis, įvairių politinių organizacijų atstovai.
Rusijos nepaprastųjų situacijų atstovų teigimu, lėktuvas nukrito 10.56 val. Maskvos laiku. „Avarija įvyko kuomet leisdamasis lėktuvas nepataikė į nusileidimo taką. Remiantis preliminariais duomenimis, jis užkliuvo už medžių viršūnių, trenkėsi į žemę, subyrėjo ir užsidegė“, – pasakojo Smolensko regiono gubernatorius Sergejus Antufievas.
Oro uostas “Severnij„ buvo uždarytas dėl tiršto rūko, tad lėktuvo pilotams buvo siūloma leistis Minske ar Maskvoje, tačiai jie vis tik nusprendė tūpti Smolenske.
Pilotai nepaklausė primygtino siūlymo skristi į Minską ar Maskvą ir leistis bandė net keturis kartus. Tai – retas atvejis. Paprastai nepavykus nusileisti dukart, skrendama į atsarginį oro uostą.
Visas pasaulis gedėjo Lenkijos prezidento ir žuvusiųjų Smolensko aviakatastrofoje.
Tyrimas dėl lėktuvo katastrofos vyksta iki šių dienų, pradžioje juodųjų dėžių įrašus ištyrė Rusijos specialistai, vėliau jos buvo perduotos Lenkijai. Abi pusės nuolat ginčijasi dėl tyrimo eigos ir rezultatų, vienareikšmio atsakymo kol kas nėra.
Smolensko tragedija (SCANPIX nuotr.)
5. Šiaurės ir Pietų Korėjų konfliktas
Nors 1953 m. Korėjos kare buvo sudarytos paliaubos, santykiai tarp Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos, JAV, Japonijos vyriausybių išliko įtempti. Techniškai tarp Korėjų tebevyksta karas.
2010 metais abiejų Korėjų konfliktas vėl įsižiebė nauja jėga.
Kovo mėnesį komunistinės Šiaurės Korėjos povandeninis laivas paskandino Pietų Korėjos karo laivą. Žuvo 46 Pietų Korėjos jūrininkai. Gegužės mėnesį Šiaurės Korėjos vadovybė paskelbė šalyje karinę parengtį, o birželio mėnesį atvirai pagrasino Pietų Korėjai branduoliniu karu.
Rugpjūčio 9 dieną Šiaurės Korėjos karinės jūrų laivyno pajėgos iššovė apie 100 salvių netoli sienos su Pietų Korėja. Šaudoma buvo iškart pasibaigus Šiaurės Korėjos laivyno mokymams, kurie vyko ginčytinoje pasienio teritorijoje. Mažiausiai dešimties salvių sviediniai siekė Pietų Korėjos teritorinius vandenis.
Spalio mėnesį Šiaurės Korėjos kareiviai pasienyje su Pietų Korėja apšaudė kaimyninės šalies teritoriją.
Susišaudymas įvyko Hvačeone, už 90 kilometrų į šiaurės rytus nuo Pietų Korėjos sostinės Seulo.
Lapkričio 23–iąją įvykęs Šiaurės ir Pietų Korėjų konfliktas prie pat vadinamosios Šiaurinės pasienio linijos (Northern LimitLine, NLL) yra didžiausias nuo 1953 m. pasibaigusio karo Korėjos pusiasalyje. Naktį Šiaurės Korėjos artilerija netikėtai paleido keliasdešimt sviedinių į nedidukę Jonpchjondo salelę. Per apšaudymą žuvo du Pietų Korėjos kareiviai ir du civiliai, keliasdešimt buvo sužeista, sugriauta ir padegta apie 60 pastatų.
Pchenjanas tuomet skelbė, kad salą apšaudė atsakydamas į Seulo surengtas karines pratybas. Atidengus atsakomąją ugnį, Šiaurės Korėja nepranešė apie nuostolius. Po incidento abi šalys apsikeitė grasinimais. Įtampa pusiasalyje neatslūgo, nes Geltonojoje jūroje netrukus prasidėjo keturių dienų JAV ir Pietų Korėjos jūrų pajėgų pratybos.
Šiuo metu situacija Korėjos pusiasalyje išlieka įtempta, nes abi šalys nuolat grasina atsakyti į bent menkiausią provokaciją.
Apšaudyta P. Korėjos sala (SCANPIX nuotr.)
6. „WikiLeaks“ skandalas: tinklalapis paviešino tris porcijas slaptų dokumentų
Liepos 26 dieną tinklalapis „WikiLeaks“, kuris specializuojasi slaptų duomenų publikavimu, paskelbė daugiau nei 92 tūkst. slaptų JAV karinių dokumentų apie Afganistano konfliktą, kurie buvo parengti 2004–2009 metų laikotarpiu. Šis slaptos karinės informacijos nutekėjimas yra bene didžiausias JAV istorijoje.
Juose buvo duomenys apie tai, kad Pakistano šnipai tiesiogiai kontaktavo su Talibanu, tarptautinės pajėgos slėpė informaciją apie taikius gyventojus, kurie žuvo per kovines operacijas, taip pat paviešinti Afganistane veikiančių informatorių vardai.
Spalio 23 dieną tinklalapis „WikiLeaks“ paviešino beveik visus iš žadėtųjų 400 tūkst. slaptų JAV kariuomenės įrašų apie karą Irake.
Jie aiškiai įrodė, kad Amerikos kariuomenės vadai ignoravo informaciją apie Irako pareigūnų vykdytus kankinimus.
Skelbiama, kad Amerikos žinybos kaupė informaciją apie civilių aukas, nors anksčiau JAV kariuomenė tai atkakliai neigė. Žuvusiųjų skaičius Irake įvardijamas 109 tūkst. – 66,081 tūkst. sudarė civiliai.
Lapkričio 29 dieną „WikiLeaks“ paviešino dešimtis tūkstančių naujų dokumentų iš online–archyvo, kuriame užfiksuotas valstybinio departamento susirašinėjimas su JAV ambasadomis užsienyje.
Tinklalapis paviešino 251287 (iš jų 15652 dokumentai su užrašu „Slapta“) slaptų diplomatinių laiškų ir telegramų, kurias JAV ambasados visame pasaulyje siuntė į Vašingtoną. WikiLeaks savo medžiagas perdavė į daugelį užsienio leidinių, kurie jau pradėjo publikuoti ištraukas iš dokumentų. Ištraukas publikuoja „The New York Times“, „The Guardian“, „Spiegel Online“, „El Pais“ ir „Le Monde“.
Kitąmet „WikiLeaks“ planuoja demaskuoti JAV bankus. Tinklalapis sukėlė daug šurmulio ir pradėjo pasaulinės informacijos karą.
WikiLeaks įkūrėjas J. Assange (SCANPIX nuotr.)
7. Smogas ir gaisrai Rusijoje
Rusija dalį vasaros buvo alinama gamtinių kataklizmų. Liepos pabaigoje Rusijos sostinę Maskvą apgaubė smogas, atsiradęs dėl užsiliepsnojusių durpynų. Matomumas gatvėse sumažėjo iki kelių šimtų metrų, visur buvo juntamas dūmų kvapas. Visą padėtį sunkino nesiliaujantys karščiai.
Maskvoje kenksmingų medžiagų koncentracija ore 4–10 kartų viršijo leistiną normą. Tai buvo rekordinė užterštumo žyma.
Tuo pat metu centrinėje Rusijos dalyje prasidėjo siautėjantys miškų gaisrai, kurie sunaikino 2000 gyvenamųjų namų ir pridarė 20 milijardų dolerių nuostolių. Per gaisrus žuvo 57 žmonės. Mokslininkų teigimu, ši vasara buvo karščiausia Rusijoje per pastarąjį tūkstantmetį.
Kovai su gaisrai buvo mobilizuota apie 240 000 žmonių, dvylika šalių, tarp jų ir Lietuva, teikė Rusijai pagalbą kovojant su gaisrais. Gaisrai sunaikino keletą kaimų, tūkstančiai gyventojų buvo priversti palikti savo namus.
Dėl gaisrų oficiali 2010 m. grūdų derliaus prognozė buvo sumažinta iki 60–65 mln. tonų.
Smogas Maskvoje (SCANPIX nuotr.)
8. Potvynis Pakistane
2010 metais Pakistanas išgyveno, ko gero, didžiausią katastrofą per visą šalies istoriją. Rugpjūčio mėnesį Pakistane po ilgai trukusių musoninių liūčių išsiliejo upės, kilo didžiuliai potvyniai. Vietomis vanduo pakilo net 5,5 metro.
Žmonės buvo masiškai evakuojami iš Indo upės baseine esančių kaimų, trūko geriamojo vandens, žmonės glaudėsi laikinose stovyklose. Dėl užteršto vandens ir elementarių medicinos priemonių stokos plito ligos: milijonai susirgo maliarija, kvėpavimo ir odos ligomis, ėmė viduriuoti.
Pakistaną siaubę potvyniai atnešė 9,7 mlrd. dolerių nuostolių – du kartus daugiau negu 2005 m. žemės drebėjimas, nusinešęs 86 tūkst. žmonių gyvybę.
Potvyniai pareikalavo 1700 aukų, 20 mln. pakistaniečių buvo priversti palikti namus.
Pagalbą Pakistanui teikė tiek pakistaniečių kariai, tiek tarptautinės organizacijos.
Potvyniai Pakistane (SCANPIX nuotr.)
9. Čilės kalnakasių gelbėjimo operacija
Stebuklu praminta Čilės kalnakasių gelbėjimo operacija sujaudino visą pasaulį.
Vyrai dirbo aukso ir vario kasyklose San jose, netoli Copiapo miesto, maždaug 700 metrų gylyje, kai rugpjūčio 5–ąją tunelio prieigas užvirto uola ir užblokavo praėjimą. Iš pradžių buvo manoma, kad visi 33 kalnakasiai žuvo, tačiau gelbėtojams į nelaimės vietą nuleidus tiriamąjį zondą su vaizdo kamera, išaiškėjo, kad jie gyvi.
Iš pradžių buvo nustatyta, kad gelbėjimo operacija truks tris–keturis mėnesius, tačiau šachtininkai buvo išgelbėti praėjus 69 dienoms nuo jų įkalinimo kasykloje.
Kalnakasių gelbėjimo darbams buvo atgabentas gręžimo įrenginys iš Australijos ir speciali kapsulė, skirta žmonių iškėlimui iš žemės gelmių. Gręžimo įrenginiui pragręžus uolienų sluoksnį virš kasyklos, specialia kapsule vienos valandos intervalu kalnakasiai buvo po vieną išvaduoti iš šachtos gniaužtų.
33 Čilės kalnakasiai per 69 dienas po žeme išgyveno ir pragarą, ir dangišką euforiją, o išvydę dienos šviesą, vienas po kito puolė į savo mylimųjų glėbį.
Čilės kalnakasiai po gelbėjimo operacijos (SCANPIX nuotr.)
10. Didžiosios Britanijos princas Williamas susižadėjo
Aštuonerius metus draugaujantys princas Williamas ir jo mylimoji Kate Middleton pagaliau paskelbė apie tuoktuves.
Lapkričio 16 dieną Karališkieji rūmai patvirtino, kad princas mylimosios Kate rankos paprašė prieš mėnesį, jiems atostogaujant Kenijoje. Sužadėtuvės įvyko su būsimosios nuotakos tėčio sutikimu.
28 metų Princas Williamas ir jo bendraamžė K. Middleton šiemet sulaukė itin didelio visuomenės spaudimo dėl „bevaisių aštuonerius metus trunkančių santykių“. Buvo ne kartą spėjama, jog Karališkoji šeima tuoktuvių datą tiesiog slepia.
Tikinama, kad tuoktuvės bus ne ką mažiau įspūdingos nei princo tėvų princo Charleso ir princesės Dianos vestuvės, įvykusios 1981 metais. Karališkieji rūmai nepateikė tikslios datos, tačiau ceremonija, jų metu, turėtų vykti kitų metų vėlyvą pavasarį arba vasarą.
Pora po tuoktuvių planuoja gyventi dabartinėje princo Williamo rezidencijoje Vakarų Velse. Žiniasklaida atskleidžia, kad šiuose namuose itin dažnai pasirodo ir K. Middleton.
Pora susipažino studijų metu. Teigiama, kad jųdviejų santykių pradžia – 2002 metai. Tuo metu pirmus kartus pora būdavo pastebima įvairiuose renginiuose pasirodanti drauge.
Karališkoji pora (SCANPIX nuotr.)/span>/span>/span>
