Už šią sutartį balsavo 122 valstybės. Viena šalis – NATO narė Olandija – balsavo prieš šį dokumentą, o Singapūras susilaikė. Nei viena iš branduolinių ginklų turinčių valstybių (JAV, Rusija, Britanija, Kinija, Prancūzija, Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja ir Izraelis) nei šiose derybose, nei balsavime nedalyvavo.
Derybas boikotavo netgi Japonija, 1945 metais tapusi pirmąja ir vienintele valstybe, prieš kurią buvo panaudoti atominiai ginklai. Jų nepalaikė ir dauguma NATO šalių.
Per tris savaites trukusias derybas buvo suderintas sutarties tekstas, skelbiantis, kad branduolinių ginklų kūrimas, laikymas arba grasinimas juos panaudoti yra visiškai draudžiamas. Po balsavimo JT konferencijų salėje prapliupo garsūs plojimai ir džiaugsmo šūksniai.
Praėjus kelioms valandoms po sutarties priėmimo JAV, Britanija ir Prancūzija atmetė šį dokumentą ir pareiškė neketinančios prie jo prisijungti. „Ši iniciatyva aiškiai nepaiso tarptautinės saugumo aplinkos tikrovės, – pažymėjo šių trijų valstybių ambasadoriai prie Jungtinių Tautų. – Ši sutartis nesiūlo jokio sprendinio didžiulei grėsmei, keliamai Šiaurės Korėjos branduolinės programos, taip pat nesprendžia kitų iššūkių saugumui, dėl kurių branduolinis atgrasymas yra būtinas.“
Branduolinius ginklus kurianti Šiaurės Korėja anksčiau šią savaitę pademonstravo nerimą keliančią pažangą, pirmąkart sėkmingai išbandžiusi tarpžemyninę balistinę raketą.
Branduolinės galiūnės argumentuoja, kad jų turimi arsenalai atgraso nuo branduolinių atakų. Jos tvirtina liekančios įsipareigojusios palaipsniui nusiginkluoti, kaip numatyta Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis (NPT) – 1968 metais pasirašytas paktas, kurį yra ratifikavusios 190 valstybių.
NPT buvo priimta siekiant užkirsti kelią atominių ginklų platinimui, bet taip pat ragina branduolines valstybes mažinti savo arsenalus. Kita vertus, tarp branduolinių ginklų neturinčių šalių didėja nepasitenkinimas dėl lėto nusiginklavimo tempo. Be to, tvyro susirūpinimas, kad masinio naikinimo ginklų galiausiai gali patikti į netinkamas rankas.
Branduoliniai ginklai – už įstatymų ribų
Austrijos, Brazilijos, Meksikos, Pietų Afrikos ir Naujosios Zelandijos vadovaujama 141 šalies grupė prisidėjo prie sutarties projekto rengimo, viliantis, kad šis dokumentas padidins spaudimą branduolinėms valstybėms raginimus nusiginkluoti vertinti rimčiau.
Už šią sutartį balsavo Airija, Švedija ir Šveicarija, taip pat Iranas, Irakas, Egiptas, Kazachstanas ir daugelis Afrikos bei Lotynų Amerikos valstybių.
Iš Baltijos šalių sutarties projektą palaikė tik Lietuva, Latvija ir Estija balsavime nedalyvavo, rodo posėdžio protokolas. „Sugebėjome pasėti pasaulio be branduolinių ginklų pirmąsias sėklas“, – sakė Kosta Rikos ambasadorė Elayne Whyte Gomez, JT konferencijos, per kurią buvo parengta ši sutartis, pirmininkė.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) irgi sveikino „istorinį žingsnį (branduolinių ginklų) paskelbimo neteisėtais link“ bei pareiškė, kad šio dokumento priėmimas yra „svarbi mūsų bendro žmogiškumo pergalė“
JT generalinis sekretorius Antonio Guteresas irgi sveikino šį „svarbų žingsnį“ pasaulio be branduolinių ginklų link ir pabrėžė, kad naujoji sutartis atspindi didėjantį branduolinio karo „katastrofinių humanitarinių pasekmių suvokimą“.
Nusiginklavimo aktyvistai teigia, kad priėmus šią sutartį branduoliniai ginklai bus laikomi dar nepriimtinesniais tiek tarptautinės bendruomenės, tiek plačiosios visuomenės.
„Svarbiausia, kad jis keičia teisinę sanklodą, – sakė Didžioje Britanijoje įsikūrusios organizacijos „Article 36“ direktorius Richardas Moyesas. – Branduolinių ginklų turinčios valstybės nebegalės dangstytis idėja, kad jie nėra neteisėti.“
„Nekyla jokių klausimų, kad branduoliniai ginklai pažeidžia karo įstatymus ir kelia aiškų pavojų tarptautiniam saugumui“, – sakė Tarptautinės kampanijos už branduolinių ginklų uždraudimą (ICAN) direktorė Beatrice Fihn. Valstybės galės pasirašyti šią sutartį nuo rugsėjo 20 dienos. Ji įsigalios, kai sutartį ratifikuos mažiausiai 50 šalių.
