Maža to, klimatologai atliko „riboto, regioninio dviejų šalių branduolinio karo“ skaičiavimus ir aptiko, kad branduoliniai sprogimai gali sukelti ugnies audras, kurios į atmosferą paskleistų milijonų tonų dūmų ir dulkių. Tai gali sukelti žalą ozono sluoksniui, iššaukti globalų atšalimą ir išprovokuoti maisto trūkumą visame pasaulyje, rašoma „Business Insider“.
Naujausi tyrimai parodė, kad efektas gali būti „apie penkis kartus liūdnesnis, negu mes manėme anksčiau“. Regioninis konfliktas tarp Indijos ir Pakistano mažai ką jaudina, tačiau klimatologai perspėja, kad jei kuri iš šių šalių panaudotų bent dalį savo branduolinio arsenalo, situacija gali greitai peraugti į pasaulinę ekologinę ir humanitarinę katastrofą.
Žmonės neįvertina branduolinio karo pavojaus
Vasario 14-ąją teroristas mirtininkas nužudė mažiausiai keturiasdešimt Indijos karių, važiavusių kolonoje, kirtusioje pavojingą Kašmyro regioną. Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė Pakistano teritorijoje savo bazę turinti smogikų grupuotė. Atsakydama į tai Indija surengė oro antskrydžius – pirmą sykį per beveik 50 metų – o Pakistanas pareiškė, kad jų metu numušė du indų naikintuvus.
Ekspertai tuomet prabilo, kad tai yra „pagrindinis branduolinio konflikto taškas pasaulyje“. Mokslininkai iš JAV Nacionalinio atmosferos tyrimų centro nusprendė atlikti tyrimą, kaip branduolinis abiejų šalių konfliktas gali paveikti visą pasaulį.
Tyrimas parodė, kad, nepaisant branduolinių smūgių lokalumo, pasekmės būtų globalios. Gali būti pažeistas ozono sluoksnis, o Žemės klimatas – atšalti daugeliui metų. Tokiu atveju žmonių laukia problemos su derliumi ir gamyba – „globalus branduolinis badas“.
„Branduolinės žiemos keliamas pavojus yra nepakankamai įvertinamas – blogai suvokiamas tiek tarp politikų, tiek ir pačioje visuomenėje, – „Business Insider“ pasakojo JAV Nacionalinio atmosferos tyrimų centro mokslininkas Michaelas Millsas. – Jis pasiekė tokį tašką, kuomet mes aptikome, kad branduolinis ginklas iš esmės nėra tinkamas dėl globalaus poveikio.“
Kodėl „mažas“ branduolinis karas gali sugriauti Žemę
Kuomet branduolinis ginklas sprogs, jo poveikis pasiskirstys ir už sprogimo bangos, akinančio ugnies kamuolio ir grybo formos dulkių stulpo zonos. Branduoliniai sprogimai netoli žemės gali paskleisti branduolines šiukšles, taip vadinamąją radioaktyviąją taršą, šimtus kilometrų aplink.
Tačiau baisiausias ir daugiausiai rūpesčių mokslininkams keliantis efektas – didžiulis karštis, kuris gali sukelti gaisrus daugelio kilometrų spinduliu. Šie gaisrai, jeigu jie prasidės pramoninėse zonose ar tankiai apgyvendintuose miestuose, gali sukelti baisų reiškinį, kuris yra vadinamas ugnies audra.
„Tokios ugnies audros iš naujo ir iš naujo išskiria tą energiją, kuri slypi branduoliniame užtaise. Jos iš esmės sukuria savo terpę ir įtraukia į daiktus, taip didindama savo degimo galią“, – aiškino mokslininkas.
2014-ųjų Pakistano-Indijos karo modelyje mokslininkai numatė, kad bus paleistas po 50 užtaisų iš kiekvienos pusės, o tai sudaro mažiau nei pusę jų turimo arsenalo. Kiekviena iš šių tyrimo metu „paleistų raketų“ gali sukelti Hirošimai prilygstantį sprogimą.
Skaičiavimų metu buvo numatyta, kad sprogimai į orą paleistų apie 5 mln. tonų dūmų. Mokslininkai nustatė, kad tai sukeltų branduolinę žiemą, kuri truktų dešimtmečius.
Tokio branduolinio konflikto pasekmės sunaikintų nuo 20 iki 50 proc. ozono sluoksnio virš tankiai apgyvendintų rajonų. Žemės paviršiau temperatūra pasiektų žemiausią temperatūrą per pastaruosius tūkstantį metų. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad skaičiavimuose panaudota „Little boy“ bomba yra daug silpnesnė negu šių dienų branduoliniai užtaisai. Net Šiaurės Korėjos paskutinė išbandyta bomba yra apie 10 kartų galingesnė, už „Little Boy“. JAV ir Rusija turi ir tūkstantį kartų galingesnių užtaisų.
Tačiau, tyrimo autoriai nustatė, kad svarbiau yra ne tai, kokio galingumo bomba, o kiek daug jų yra paleidžiama.
Kaip ugnies audros sunaikins klimatą
Didžioji dalis mokslininkų aprašyto scenarijaus dūmų atsiras būtent dėl ugnies audrų, kurios apims miestų infrastruktūrą, transporto priemones, augalus ir kita. Šie dūmai pakiltų virš troposferos, o jų dalelės nusėstų viršutiniame sluoksnyje, vadinamame stratosfera. Iš ten mažosios dalelės galėtų išplisti po visą Žemės paviršių.
Dūmų dalelės gyvavimo laikas stratosferoje yra beveik penkeri metai. Troposferoje ji išsilaiko apie savaitę. Smulkūs suodžiai gali nulemti tai, kad stratosfera, kurioje dažniausiai vyrauja nulio laipsnių Celsijaus temperatūra, taps dešimtimis laipsnių šiltesnė, negu įprastai, bent penkerius metus. Prireiktų net dviejų dešimtmečių, kad būtų atstatyta „normali būklė“.
Toks ilgalaikis stratosferos užteršimas iššauktų ozono pokyčius „tokiu mastu, kokio niekada nėra buvę“, – rašoma tyrime. Žemei netekus ozono sluoksnio apsaugos, Saulės ultravioletiniai spinduliai pridarytų tiek žalos vandenynams, žmonėms ir žemės ūkiui, kad paveiktų visos planetos gyvenimą.
Tačiau ir tai dar ne viskas: Žemės ekosistemai taip pat gresia staigus atšalimas. Suodžiai stratosferoje užstotų tiesioginius Saulės spindulius, o tai reikštų, kad per penkerius metus temperatūra nukristų apie 1,5 laipsnio.
Šiaurės Amerikos, Europos, Azijos ir Artimųjų Rytų regionuose dažniau pasireikštų ekstremalūs orai. Žiemą vidutinė temperatūra būtų 2,5 laipsnio, o vasarą – 1-4 laipsniais šaltesnė, o tai sumažintų žemdirbystės ciklams reikalingų dienų skaičių 10-40 dienų per metus.
„Žemėje bus šalta, tamsu ir sausa, ir tai paveiks augalus. Tai yra būtent tai, ko kiekvienas turėtų baimintis, kuomet galvojama apie globalias pasekmes“, – pažymi klimatologas Alanas Robockas.
Vandenynų temperatūrų pokyčiai gali sugriauti jūreivystės ir žuvininkystės verslus. Tyrimo autorių nuomone, tokie staigūs smūgiai maisto gamybos pramonei ir dėl to kilusi panika gali iššaukti „globalų branduolinį badą“.
Tokio lygio temperatūra gali išsilaikyti net ilgiau nei 25 metus.
Pasekmės gali būti gerokai baisesnės, negu buvo manoma anksčiau
A. Robockas kuria naujus branduolinės žiemos scenarijų projektus; neseniai jo komanda gavo beveik 3 mln. dolerių subsidiją iš „Open Philanthropy Project“.
„Galima būtų pagalvoti, kad Gynybos ar Nacionalinio saugumo ministerijos ir kitos valstybinės įstaigos skirtų finansavimą šiam tyrimui, tačiau jie to nepadarė ir neparodė tam jokio intereso“, – piktinosi tyrimo autorius.
A. Robockas pažymėjo, kad nuo ankstesnio jo tyrimo galimos Indijos-Pakistano karo pasekmės tik pablogėjo. Mokslininko teigimu, abiejų šalių arsenale dabar dar daugiau branduolinių galvučių, o miestai dar labiau išsiplėtė.
„Tai gali būti maždaug penkis kartus blogiau, negu mes manėme anksčiau“, – pažymėjo jis.
Valdydamas tokio pobūdžio informaciją A. Robockas pasisako už branduolinio arsenalo visame pasaulyje mažinimą. Jo teigimu, Rusija ir JAV, kurios turi beveik 7 tūkst. branduolinio ginklo galvučių, turi unikalią galimybę pirmieji pradėti šį veiksmą.
„Kodėl JAV ir Rusijai nesumažinti savo ginkluotės iki 200? Tai būtų pirmasis žingsnis. Jeigu prezidentas Trumpas nori gauti Nobelio taikos premiją, jam reiktų atsikratyti antžeminių raketų, kurios yra nuolat kovinėje būsenoje. Jų mums nereikia. Štai taip jis gautų taikos premiją – nepasakodamas, kad pas mus daugiau, negu pas ką nors kitą“, – įsitikinęs ekspertas.
