Pietų Kinijos jūra
Būtent šiame regione gali susidurti dviejų ir taip ne per geriausiai sutariančių galios valstybių – Kinijos ir JAV – interesai. Karas tarp Pekino ir Vašingtono jau yra prasidėjęs, tačiau kol kas tai vadinama ekonominiu karu, kuris didina ir konvencinio karo ar konflikto riziką. Šios apžvalgos autorių iš „National Interest“ teigimu, prekybos sutarčių nesilaikymas gali priversti buvusius partnerius „nusimesti pirštines“ ir pradėti globalius karinius veiksmus.
Amerikiečių teigimu, pasaulis iš naujo prisiminė apie situaciją Ukrainoje po Kerčės sąsiauryje įvykusio incidento. 2018-ųjų lapkritį keli ukrainiečių karinio laivyno laivai pabandė praplaukti teritorija, kurią Rusija vadina savo „vidaus vandenimis“, dėl šios priežasties buvo brutaliai sulaikyti pasieniečių. Nepaisant to, kad pats konfliktas buvo labiau politinis, ukrainiečių jūreiviai iki šiol lieka įkalinti, o kita panaši nesantaikos išraiška gali sukelti karinį konfliktą visoje Rytų Europoje.
Baltijos jūra
Taip pat konfliktas gali kilti Baltijos jūros regione, kur savo įtaką, dažnai peržengdama leistinas ribas, bando demonstruoti Rusija. Netikėtas karinių lėktuvų ar laivų susidūrimas Baltijos jūroje gali išprovokuoti grandininę kovos veiksmų reakciją. Tuo labiau, kad situacija Rytų Europoje išlieka įtempta dėl sunkiai prognozuojamos ir agresyvios Kremliaus politikos.
Persijos įlankos regionas
Pasaulis jau seniai priprato prie nuolatinės politinės krizės Artimuosiuose Rytuose. Tačiau tai nereiškia, kad iš lėto deganti parako statinė niekada nesprogs. Tikėtina, kad anksčiau ar vėliau ji užges, tačiau gali ir sprogti nuo menkiausio neatsargaus vienos iš daugelio į sudėtingus konfliktus įsipainiojusių šalių judesio. Trečiojo pasaulinio karo katalizatoriumi gali tapti politinė suirutė Irane, kuri šios islamiškos valstybės valdžią gali pastūmėti į konfliktą su „nedraugiškomis“ kaimyninėmis valstybėmis.
Korėjos pusiasalis
Ekspertai pažymi akivaizdų įtampos lygio mažėjimą šiame regione pastaruoju metu. Tačiau, kaip ir Artimųjų Rytų atveju, tai nereiškia, kad karo pradžios bet kuriuo momentu tikimybė sumažėjo. Santykiuose tarp JAV ir Šiaurės Korėjos, nepaisant D. Trumpo ir Kim Jong Uno reveransų vienas kitam ir žiniasklaidai, išliko labai daug, vienas pagrindinių – branduolinio ginklo gamyba. Šiaurės korėjiečiai ir toliau masiškai gamina raketa, tikėtina, su branduolinėmis galvutėmis, nepaisant oficialiųjų Baltųjų Rūmų spaudimo.
Bet kuri kita vieta
„National Interest“ kalbinti ekspertai neslepia, kad per paskutinį dešimtmetį jiems nepavyko nuspėti nė vieno karinio konflikto. Karai visuomet prasideda netikėtai net ir pačiai JAV kariuomenės vadovybei, todėl visai gali būti, kad Trečiasis pasaulinis karas prasidės bet kurioje lokalioje vietoje, kuri nebuvo paminėta šiame sąraše. Pavyzdžiui, net ir toks kol kas taikiai atrodantis konfliktas, kaip protesto akcijos Honkonge, gali iššaukti karinę Kinijos agresiją, į kurią privalės reaguoti tarptautinė bendruomenė.
Klimato kaita
Jeigu vietą, kur kils konfliktas, nuspėti yra gana sudėtinga net patiems įžvalgiausiems strategams, tai klimato kaitos problema yra aiški daugumai. Stenfordo universiteto mokslininkai neseniai paskelbė ekspertų išvadas: karinių konfliktų grėsmė dėl to išaugs „dramatiškai“.
Tyrėjų duomenimis, konfliktų priežastimi taps klimato pokyčiai, kurie nulems resursų trūkumą ir kovą už išgyvenimą.
Manoma, kad jau XXI amžiaus pabaigoje vidutinė planetos temperatūra išaugs daugiau nei 4 laipsniais Celsijaus, o tai sukels didelių problemų visame pasaulyje. Ypač aštriai šiuos pokyčius patirs pietinio Žemės pusrutulio gyventojai.
Ankstesni tyrimai parodė, kad klimatas praėjusį amžių sukėlė nuo 3 iki 20 procentų visų karinių konfliktų. Ekspertų teigimu, ateityje šis skaičius dramatiškai išaugs.
