Istorija sako, kad mes linkę idealizuoti kaip nors ypatingai pasižymėjusius nusikaltėlius. Net ir tie plėšikai, kurie savo aukų neskirsto į turtingus ir vargšus, vis tiek turi savo gerbėjų, kurie žavisi jų įžūlumu, rašo „policymic.com“. Vystantis saugos technologijoms banditai taip pat pasidarė gudresni ir išradingesni – tai kita novatoriškų sprendimų pusė, savotiškai palaikanti pusiausvyrą.
Amerikos pramonė suklestėjo, prasidėjus pervežimų geležinkeliais erai, bet netrukus pramonininkams teko rungtis su negailestingojo Džesio Džeimso (Jesse James) gauja. Dideli bankai, kalti dėl praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio Didžiosios depresijos, tapo visos eilės Džono Dilindžerio (John Dillinger) apiplėšimų aukomis, kurias žmonės tam tikra prasme užjautė, laikydami banditus iš dalies kaltais dėl ekonomikos žlugimo. Šių metų vasarį Briuselyje plėšikų gauja įrodė, kad masinės briliantų vagystės vis dar madingos.
Istorija mums kalba apie tai, kad nesvarbu, kokie dideli bebūtų pelių spąstai, visada atsiras peliūkštis, norintis nugvelbti sūrį.
Jūsų dėmesiui – keletas pačių įžūliausių ir gudriai suregztų apiplėšimų istorijoje, kurie ne visuomet pavykdavo.
1. Tūkstantmečio kupolo apiplėšimas
2000 metai. Londone pagaliau baigtas statyti objektas, žinomas Tūkstantmečio kupolo (Millenium Dome) vardu, ir tam buvo išleista katastrofiškai daug pinigų. Tarp daugybės parodų, rengiamų šiame pastate, buvo ir briliantų ekspozicija. Pagrindinis eksponatas – „Tūkstantmečio žvaigždė“ – 203 karatų (40,6 g) ir 250 mln. dolerių vertės briliantas. Plėšikai planavo įsiveržti su atstatytais automatais, pagrobti briliantus ir, sušokę į jų laukusį katerį, pradingti. Tačiau šis planas žlugo, kadangi Londono policija juos jau sekė – banditai keletą kartų buvo užpuolę inkasatorių mašinas. Tad nusikaltėliai buvo sulaikyti vietoje.
2. Izabelės Stiuart Gardner (Isabella Stewart Gardner) muziejaus apiplėšimas
1990 metai. Visas Bostonas šventė šventojo Patriko dieną, miesto gyventojai gėrė alų ir aptarinėjo einamuosius reikalus. O tuo metu du plėšikai, persirengę policininkais, prasmuko į muziejų ir pavogė 13 meno kūrinių, tarp kurių buvo Rembrandto, Manet drobės ir keletas Degas darbų. Padaryta žala įvertinta 500 mln. dolerių. Dabar salėje kabo vieni rėmai, taip parodant pagarbą pavogtiems paveikslams ir tikintis, kad vieną gražią dieną jie sugrįš į savo vietą. Tai vienas iš garsiausių iki šiol neišaiškintų nusikaltimų.
3. Banko apiplėšimas pasikabinus bombą ant kaklo
Tiems, kurie žiūrėjo filmą „Suspėti per 30 minučių“(„30 Minutes or Less“), ši istorija gali pasirodyti pažįstama, tiesa, realybė buvo kur kas tragiškesnė. 2003 metais picos išnešiotojas atėjo į banką ir padavė kasininkui raštelį su prašymu atiduoti jam pinigus, o paskui pakėlė marškinėlius, norėdamas pademonstruoti sprogstamąjį užtaisą, pritvirtintą prie kaklo ir krūtinės. Nepraėjo nė 15 minučių, ir valstijos policija jį areštavo.
Jis rėkė, kad jį per prievartą privertė apiplėšti banką ir kad bomba tuojau sprogs. Policija vietą užtvėrė kordonu laukdama išminuotojų, tačiau šiems dar nespėjus atvykti bomba pradėjo šnypšti ir sprogo.
4. Šeši milijardai dolerių, kuriuos kaip pagalbą skyrė JAV, buvo pavogta Irake
Chaose, kuris tvyrojo Irake nuvertus Sadamo Huseino režimą, kai dėl regiono kontrolės kovojo asmens saugos agentai, buvę Irako kariškiai ir JAV armija, kažkas pradingo su 6 milijardais dolerių, kuriuos Kongresas skyrė šiai šaliai. Specialusis generalinis inspektorius Irako atstatymui Stuartas Bowenas pripažino, kad pasigedo pinigų ir pavadino tai „pačia stambiausia lėšų vagyste šalies istorijoje“. Neįtikėtinai didelė suma, jokių teigiamų tyrimo rezultatų, o taip pat tai, kad visi, atrodo, šiuos pinigus pamiršo, leidžia laikyti šį nusikaltimą pačiu didžiausiu ir keisčiausiu apiplėšimu istorijoje.
5. Vagystė iš Prancūzijos banko saugyklos
2010 metais plėšikų gauja, pasinaudojusi kažkokiais įmantriais įrankiais, išsikasė tunelį ir įsibrovė į vieno iš Paryžiaus bankų saugyklą, kur gaujos nariai apšvarino apie šimtą seifų. Tiksli pavogtų pinigų suma nežinoma, kadangi turtingi klientai savitarnos pagrindais tvarkėsi su savo seifais. Labai panašus nusikaltimas įvykdytas prieš mėnesį iki šio apiplėšimo. Tuomet irgi buvo apšvarinta apie šimtas seifų šiaurinėje miesto dalyje esančiame banke. Įtariama ta pati paslaptingoji gauja.
6. Didysis traukinio apiplėšimas
1963 metais 2,3 mln. svarų sterlingų (40 mln. dabartiniu kursu) buvo pavogta iš pašto traukinio Anglijoje. Penkiolikos plėšikų gauja įsigudrino sutvarkyti šį reikaliuką net be ginklų. Pinigai buvo vežami sudeginti, ir nusikaltėliai be vargo galėjo dingti su jais, jeigu svirne, kuriame slėpėsi, nebūtų susėdę žaisti „Monopolio“ iš pavogtų grynųjų. Pašiūrėje visur liko jų pirštų atspaudų. Tai gryna tiesa.
7. D.B. Kuperis
Sąmokslo teorijų šalininkų numylėtinis D. B. Kuperis įvykdė vienintelį Jungtinių Valstijų istorijoje neišaiškintą lėktuvo nuvarymą. 1971 metais nežinomas vyras, kuriam vėliau buvo duota pravardė D. B. Kuperis (angl. D. B. Cooper arba Dan Cooper), nuvarė lėktuvą „Boeing-727“, gavo 200 tūkstančių dolerių išpirką ir, pasiėmęs pinigus, iššoko iš lėktuvo su parašiutu kažkur tarp Portlendo ir Sietlo. Nepaisant ilgus metus trukusių paieškų ir vis dar tebesitęsiančio FTB tyrimo, nei kūno, nei pinigų taip ir nepavyko rasti. Šio žmogaus likimas nežinomas, bet jo byla tebėra nebaigta štai jau daugiau kaip 40 metų, o per tą laiką buvo prirašyta 60 tomų įvairių spėliojimų ir versijų.
8. Apiplėšimas iš malūnsparnio
2009 metais prie tvarkos pripratusi Švedijos policija susidūrė su labai gerai organizuota įžūlia nusikaltėlių gauja. Tai buvo pirmasis nusikaltimas šalyje, įvykdytas naudojantis malūnsparniu. Nuvarytame malūnsparnyje susėdusi plėšikų gauja nusileido ant banko pastato stogo. Jie išmušė kūju stiklą, išsprogdino apsaugines duris, nusigavo į grynųjų pinigų saugojimo patalpą ir pabandė pradingti su pavogtų pinigų maišais. Visų policijos automobilių, atskubėjusių į nusikaltimo vietą, padangos buvo pradurtos, kadangi nusikaltėliai iš anksto pakeliui primėtė dygliuotų kamuoliukų. Niekas iš sugautų plėšikų nebuvo nuteistas kalėti ilgiau kaip 7 metus. Tad jeigu jūs turite noro pasitreniruoti pritaikant savo kriminalinius įgūdžius kokioje nors šalyje, Švedija – pati tinkamiausia.
9. Tomas Bladas ir Britų imperijos karališkosios brangenybės
1671 metai. Tomas Bladas (Thomas Blood) buvo samdomas žudikas airis, kuris nutarė išbandyti savo jėgas apiplėšime. Jo norai buvo„kuklūs“ – nugvelbti Britų imperijos karališkąsias brangenybes, kurios buvo laikomos Londono Taueryje, jas saugojo daugybė sargybinių. Į T. Blado planą buvo įtrauktas persirengimas, netikras titulas, netikra žmona (kurią suvaidino prostitutė) ir netikras sūnėnas, kuris neva ruošėsi vesti Talboto Edwardso – brangenybių saugotojo dukrą.
Apsidairę banditai apsvaigino T. Edwardsą, sudaužė plaktuku stiklus, už kurių gulėjo brangenybės ir, susikišę grobį į kišenes, bandė pasprukti. Tačiau toli pabėgti jiems nepavyko. Kalbama, kad keli sargybiniai nutraukė juos nuo žirgų. T. Bladui labai pasisekė. Karalių Karolį II taip pralinksmino šis pasikėsinimas į brangenybes, kad jis atleido Tomui ir leido jam išvykti į Airiją.
10. Briliantų centro apiplėšimas Antverpene
Šis 2003 metų apiplėšimas „pakrikštytas“ amžiaus apiplėšimu. Buvo pavogtas didžiulis kiekis aukso, briliantų ir kitų brangenybių iš Antverpeno briliantų centro už maždaug 100 milijonų dolerių, bet, kaip paaiškėjo,visa tai šiek tiek pagražinta. Apiplėšimą organizavo Leonardas Notarbartolo, prieš tai trejus metus gyvenęs netoli centro. Viena iš jo gudriai suregzto plano dalių buvo pasitikėjimo įgijimas centre, užsirekomendavus kaip deimantų prekybos agentui iš Italijos.
Į 123 iš 160 plieninių seifų, turinčių unikalias kodines spynas, plėšikams pavyko įsilaužti. Leonardas buvo suimtas, kitiems pavyko pasprukti. Po keleto metų jis davė interviu žurnalui „Wired“, kuriame tvirtino, jog visa ši afera buvo mėginimas pasipelnyti iš draudikų ir ją sugalvojo deimantų pirklys, kuris jį pasamdė. Reali padaryta žala, matyt, buvo artimesnė 20 mln. dolerių sumai – padengti liūto dalį buvo palikta draudimo kompanijai.
