Iš dalies tai susiję su tuo, kad savo kovoje prieš „Islamo valstybę“ JAV remiasi regioniniais sąjungininkais ir vietinėmis karinėmis grupuotėmis, kurios dažnai nesutaria tarpusavyje. Nors visos jos ISIS laiko savo priešu, dauguma jų kovoja dar ir tarpusavyje. Atsikovojusios iš smogikų teritoriją, jos skuba pareikšti savo teises į teritoriją priemonėmis, kurios iššaukia konfliktus su tais, kurie kartu padėjo ją užimti. Užverda naujos kovos, dabar jau dėl to, kieno bus tvarka po „Islamo valstybės“.
„The Washington Post“ paskelbė sąrašą karų, kurie gali kilti įveikus pasaulį šiurpinančią teroro organizaciją. Anot leidinio, be abejonės, jų bus daugiau. Kai kurie iš jų jau prasidėję. Kiti gali ir neįsižiebti. Tačiau kiekvienas jų suteiks „Islamo valstybei“ papildomų galimybių išgyventi, nes pratęs sąlygas, leidžiančias šiai grupuotei klestėti – ir, tikriausiai, privers JAV įklimpti Artimuosiuose Rytuose dar ilgiems metams.
1. JAV palaikomos kurdų pajėgos prieš Turkijos palaikomą arabų kariauną.
Šis jau yra prasidėjęs, ir yra vienas iš labiausiai komplikuotų. Turkija, kuri savo teritorijoje nesusitvarko su vietos kurdais, turėjo su nerimu stebėti JAV ir Sirijos kurdų suartėjimą. Sirijos arabų sukilėliai taip pat prisišliejo prie kaimyninės Turkijos, nes vietos kurdai pradėjo gvieštis jų teritorijų. Taigi, kai turkai prieš kelias savaites pradėjo antžeminę operaciją, buvo aišku, kad vienas iš pagrindinių tikslų – vietos kurdų išstūmimas.
2. Turkija prieš Sirijos kurdus.
Šis karas būtų panašus į pirmąjį, tačiau daug didesnio masto. Kol kas Turkija įsiveržė tik į tą Sirijos dalį, kuri prieš tai buvo okupuota „Islamo valstybės“ smogikų ir kur gyventojų daugumą sudaro arabai. Tačiau turkus neramina de facto paskelbta kurdų valstybė į rytus nuo Turkijos sienos. Kurdai ten šiais metais suspėjo paskelbti savo autonomiją, o Turkija suskubo statytis sieną per visą perimetrą. Jeigu dabartinės konflikto tendencijos išliks, turkai gali veržtis ir į kurdų kontroliuojamą teritoriją – o ten yra dislokuoti ir JAV kariai.
3. Sirijos kurdai prieš Sirijos valdžią.
Sirijos valdžia taip pat baiminasi teritorinių kurdų ambicijų. Iki pat šių metų pradžios Sirijos prezidentas oficialiai skelbdavo, kad valdžia palaiko kurdus ir netgi tiekė jiems ginkluotę. Tačiau santykiai pabjuro kurdams paskelbus autonomijos deklaraciją ir abi pusės įsivėlė į kelis mūšius vietovėse, kur buvo jų pajėgos.
Šiuo metu yra paskelbtos paliaubos, tačiau Sirijos kurdų noras pasiekti autonomijos statusą yra kardinaliai priešingas Sirijos diktatoriaus siekiams atstatyti visos šalies suverenumą.
4. JAV prieš Siriją.
Šis karas jau galėjo prasidėti bent kelis kartus per B. Obamos 5 metų kadenciją kurios metu buvo bandoma nuversti B. al Assado režimą. Nors toks konfliktas vis dar yra mažai tikėtinas, tačiau yra kelios fronto linijos vietos, kuriose JAV palaikomos pajėgos gali įsivelti į tiesioginį konfliktą su Sirijos valdžios pajėgomis. Pavyzdžiui, „Islamo valstybės“ bastionas Rakoje, kur JAV ir Sirija kovojo su smogikais iš priešingų pusių. Praėjusį mėnesį JAV kariuomenė vaikė Sirijos šturmo lėktuvus, kad šie nebombarduotų kurdų.
5. Turkija prieš Siriją.
Turkija kol kas riboja savo karinę operaciją Sirijoje tik kova su „Islamo valstybe“ ir kurdais. Turkija taip pat žengė draugiškumo žingsnius link Rusijos ir Irano, svarbiausių B. al Assado sąjungininkių, kurios matyt ir davė sutikimą Turkijai veržtis į šiaurės Siriją. Nepaisant to, Sirija bent jau formaliai išplatino pranešimą, kad Turkijos kariniai veiksmai jos šalyje yra vertintini kaip intervencija.
Jeigu turkams seksis išstumti smogikus iš Sirijos šiaurės, jie bet kokiu atveju susidurs su Sirijos pajėgomis šalia apsiausto Alepo miesto. O tai jau gali lengvai virsti rimtu konfliktu.
6. Irako kurdai prieš Irako valdžią.
Irako kurdai, kaip ir sirų kurdų palikuonys, kovos su islamistų smogikų įkarštyje perėmė dalį šalies teritorijos kontrolės. JAV palaikoma Irako valdžia tvirtina, kad išlaisvinus šalį nuo „Islamo valstybės“ smogikų, pareikalaus grąžinti tas teritorijas. JAV palaikomi kurdai atsakė, kad jie neužleis nė metro teritorijos, kurią išsikovojo aplaistydami savo kovotojų krauju.
Šie ginčai nublanksta prieš islamistų pavojų, tačiau šiuos išnaikinus, neabejotinai vėl iškiltų į paviršių.
7. Irako kurdai prieš šiitų būrius.
Šios dvi pusės jau įsivėlė į konfliktus, kurie ateityje gali tik gilėti. Šiitų kovotojai, kurių daugumą palaiko Iranas, užėmė svarbų vaidmenį kovoje prieš „Islamo valstybę“ ir atkovojo iš teroristų nemažą Irako teritoriją. Į šiaurę nuo Bagdado nustūmę islamistus jie susidūrė su JAV palaikomais pešmergais, savo ruožtu stumiančiais islamistus iš pietuose įsikūrusių kurdų teritorijų. Bent vienoje vietovėje, Tuz Khurmate, buvo užfiksuotas šių pajėgų susidūrimas.
Tačiau kurdai ir patys tarpusavyje nėra vieningi, todėl gali kilti ir dar vienas konfliktas:
8. Kurdai prieš kurdus.
Tai tikriausiai būtų pats komplikuočiausiais iš visų išvardintų scenarijų, tačiau jis nėra visiškai neįmanomas. Kurdai yra gerokai susiskaldę ir nesutaria iš esmės dėl visko, išskyrus vieningo Kurdistano įkūrimo klausimą. Irako kurdai skilo į dvi frakcijas, kurios įsivėlė į kruviną brolžudišką civilinį karą 1990-aisiais. Viena iš jų yra mirtinas kurdų, kontroliuojančių šiaurinę Sirijos teritoriją, priešė. Kita yra Sirijos kurdų, taip pat toli gražu ne pačių vieningiausių, sąjungininkė. Konfliktas tarp JAV sąjungininkų kurdų grupuočių yra įmanomas, tiek Irake, tiek Sirijoje, o gal ir abiejose valstybėse.
9. Arabai-sunitai prieš šiitus ir (arba) kurdus.
Valant teritoriją nuo „Islamo valstybės“ smogikų, įvairūs miestai ir gyvenvietės, kuriuose gyvena daugiausiai sunitai yra užkariaujami kurdų arba šiitų. Daugelis sunitų prisijungia prie šių, kad padėtų įveikti teroristus. Daugelis vėliau ramiai pasitraukia, kai grobikai būna išvaromi.
Tačiau buvo keli pranešimai, kuomet šiitai ir kurdai apkartino sunitams „išlaisvinimo“ pergalę. Yra skelbiama apie priverstinius sunitų iškeldinimus iš jų namų ir masinius sunitų vyrų sulaikymus.
10. „Islamo valstybės“ likučiai prieš visus.
Kaip ten bebūtų „Islamo valstybės“ smogikai naikinami, didžiulė Sirijos ir Irako teritorijos dalis yra vis dar jų kontrolėje. Dviejų miestų-tvirtovių Mosul ir Rakos sąjungininkų palaikomas puolimas dar tik prasideda. Jeigu grupės, kurios turėtų kartu pulti islamistus, pradės peštis tarpusavyje, šie mūšiai gali trukti labai ilgai.
Net jei ir pavyktų to išvengti, lieka neaišku, kaip pavyks išvengti politinio nestabilumo regione. Jeigu dabartinis karas pagimdys naujų karų, „Islamo valstybė“ net ir nugalėta gali greitai vėl atgimti.
