Visais laikais kūrėsi slaptosios bendruomenės ir apie jas sklido įvairiausi gandai bei konspiracijos teorijos. Šiame sąraše rasite žymiausias ir populiariausias slaptąsias ar tik tariamai slaptas bendruomenes.
1. Kaukolės ir kaulų ordinas
Kaukolės ir kaulų ordinas – Yale‘o universiteto bendruomenė – pirmiausiai buvo žinoma kaip Mirties Brolija. Tai viena seniausių JAV slaptųjų studentų bendruomenių. Ji buvo įkurta 1832 metais ir atvira tik keletui elito išrinktųjų. Bendruomenė iki šiol vykdo masonų įkvėptus ritualus. Nariai susitinka kiekvieną ketvirtadienį ir sekmadienį pastate, kuris vadinamas kapu.
Pasak Judy Schiff, vyriausiosios Yale‘o universiteto bibliotekos archyvistės, narių vardai iki 1970-ųjų nebuvo įslaptinti, o ritualai visuomet vyko. Abu prezidentai Bushai, studijuodami Yale‘o universitete, priklausė šiai bendruomenei. Didelė dalis bendruomenės narių tapo labai garsiais ir turtingais.
Apie šią bendruomenę sklinda daug konspiracinių teorijų. Populiariausia iš jų yra ta, kad CŽV buvo įkurta šios grupės narių. 2007 m. CŽV išleido pareiškimą, kuriame buvo paneigta, kad ši grupė buvo slaptosios tarnybos inkubatorius. Dokumentą galite rasti ČIA.
2. Masonai
Didžioji masonų ložė buvo įkurta 1717 m., kuomet susijungė keturios mažos ložių grupelės. Iš pradžių buvo du – pirminės ir antrinės – narystės lygmenys, o 1950-aisiais buvo įkurtas ir trečiasis lygmuo, dėl kurio bendruomenė ėmė skilti. Kuomet asmuo pasiekia trečiąjį lygmenį, jis vadinamas „Meistru masonu“.
Savo reguliarius susitikimus masonai ritualizuoja. Tai apima ir daugybę nuorodų į architektūrinius simbolius, tokius kaip kompasas ir kvadratas. Dievą masonai vadina „Didžiuoju visatos architektu“. Trys masonų narystės lygmenys yra: 1) įvestas mokinys (tampama paprastu grupės nariu; 2) Amato mokslinis bendradarbis (pasiekiamas vidurinis laipsnis ir yra tobulinamos žinios apie masonų judėjimą); 3) meistras masonas (narystės lygmuo, reikalingas norint dalyvauti daugumoje masoniškų veiklų). Kai kuriose apeigose (pavyzdžiui škotiškoje masonų atšakoje) yra aptinkama iki 33 narystės lygmenų.
Masonai naudoja ženklų ir rankos paspaudimų sistemą, pagal kurią ne tik atpažįsta vienas kitą, bet ir patenka į susitikimus. Šie ženklai ir pasisveikinimai įvairiose vietose skiriasi ir yra dažnai peržiūrimi bei keičiami. Tai leidžia grupei apsisaugoti nuo apsimetėlių. Masonai taip pat dėvi stilizuotus drabužius, pasiūtus remiantis viduramžių masonų apdarais. Viena žinomiausių šios aprangos dalių yra prijuostė.
Norėdamas tapti masonu, pirmiausiai turi gauti masono rekomendaciją. Kai kuriais atvejais reikia net trijų rekomendacijų, kad būtų gautas kvietimas prisijungti. Asmuo taip pat turi būti sulaukęs pilnametystės ir protaujantis. Daug religijų nemėgsta masonų, o Romos katalikų bažnyčia už prisijungimą prie masonų grasina ekskomunikacija.
3. Rozenkreiceriai
Rozenkreicerių ordinas yra laikomas grupės vokiečių protestantų idėja, kuri atsirado apytiksliai 1600 m., kuomet buvo publikuoti trys dokumentai: Fama Fraternitatis Rosae Crucis, Confessio Fraternitatis, and The Chymical Wedding of Christian Rosenkreutz anno 1459. Šie dokumentai buvo tokie populiarūs ir įtakingi, kad istorikas Francesas Yeatsas XVII amžių vadina rozenkreicerių apšvietos epocha. Pirmasis dokumentas pasakoja istoriją apie paslaptingąjį alchemiką Christianą Rosenkreuzą, kuris keliavo po pasaulį rinkdamas slaptą informaciją. Antrasis dokumentas pasakoja apie slaptą alchemikų broliją, kuri siekė pakeisti politinį ir intelektualinį Europos veidą. Trečiasis dokumetas aprašo Christiano Rosenkreuzo pakvietimą ir asistavimą „cheminėse“ karaliaus ir karalienės vestuvėse stebuklų pilyje.
Dabartiniai rozenkreicerių ordino nariai teigia, kad bendruomenės ištakos yra kur kas senesnės, nei minėtieji dokumentai. Dokumentų autoriai, atrodo, stipriai palaikė liuteronizmą ir kritikavo katalikų bažnyčią. Rozenkreiceriai taip pat galėjo turėti įtakos masonams. Šią įtaką geriausiai atskleidžia faktas, kad škotiškoje masonų tradicijoje 18 narystės lygmuo yra Raudonojo kryžiaus riteris (Knight of the Rose Croix (red cross)).
Dabar egzistuoja daug rozenkreicerių grupių, ir kiekviena iš jų teigia, kad yra glaudžiai susijusi su tikrąja tradicija. Išskiriamos dvi pagrindinės atšakos: rozenkreicerių ir krikščionybės junginys ir dalinai masoniniai rozenkreiceriai. Masoninio tipo atšaka taip pat turi įvairius narystės lygmenis.
4. Rytų šventyklos/tamplierių ordinas
Rytų šventyklos ordinas yra organizacija, pradžioje modeliuota kaip masonai, o vadovaujant lyderiui Aleisteriui Crowley‘ui, ėmė remtis religinės sistemos Thelema principais. Thelema yra pagrįsta vienu pagridiniu įsakymu „Daryk, kaip Tu nori, esi ir būsi visas Įstatymas.“ Narystė yra pagrįsta iniciacijos laipsniais ir paremta stilizuotais ritualais. Ši organizacija skelbiasi turinti apie 3 tūkst. narių visame pasaulyje.
Aleisteris Crowley‘us sukūrė ordinui „mišias“, kurios vadinamos „Gnostinėmis mišiomis“. Apie jas jis sakė: „aš apsisprendžiau, kad mano ritualas turi padėti atšvęsti universaliųjų jėgų veikimą ir kartu neįvesti jokių ginčytinų metafizinių teorijų. Nei atvirai, nei užuominomis nepareikšiu jokių teiginių apie gamtą, kurių nepatvirtintų materialiausias mokslininkas. Iš pradžių tai skamba sudėtingai; tačiau praktikoje yra gana paprasta kombinuoti griežtai racionalias fenomeno koncepcijas su labiausiai aukštinančiu jo didingumo šventimu“.
Šis ritualas yra labai stilizuotas, jame dalyvauja nekaltos šventikės, vaikai ir šventikai. Yra įtraukiama daugelis senovės Egipto dievų, velnias. Vienu metu šventikės ritualą atlieka nuogos.
5. Hermetinis auksinės aušros ordinas
Hermetinį auksinės aušros ordiną įkūrė daktaras Williamas Robertas Woodmanas, Williamas Wynnas Westcottas ir Samuelis Liddellas MacGregoras Mathersas. Visi trys įkurėjai buvo masonai ir priklausė su masonais susijusiai Anglijos rozenkreicerių bendruomenei. Šis ordinas laikomas Rytų šventyklos ordino ir daugelio modernių okultinių grupių pirmtaku.
Auksinės aušros tikėjimo sistema yra didžiąja dalimi paimta iš krikščioniškojo misticizmo, Kabalos, hermeticizmo, senovės Egipto religijos, masonų, alchemijos, teosofijos, magijos ir renesanso raštų. Williamas Yeatsas ir Aleisteris Crowley‘us yra du garsūs šios grupės nariai.
Fundamentalūs ordino dokumentai yra žinomi kaip Šifro (angl. Cipher) dokumentai. Jis buvo išversti į anglų kalbą naudojantis Johanneso Trithemiuso šifru. Jis sudaryti iš 60 foliantų, kuriuose surašyti magiškieji ritualai. Pagrindinė šių ritualų struktūra panaši į rozenkreičerių tradiciją. Dėl šių dokumentų kilmės nesutariama.
6. Riteriai tamplieriai
Riteriai tamplieriai (pilnas pavadinimas – Jungtinis Šv. Jono Jeruzalės, Palestinos, Rodo ir Maltos šventyklos religinis, karinis ir masonų ordinas) yra moderni masonų atšaka ir neturi sąsajų su tikraisiais riteriais tamplieriais – religine karine grupe, susiformavusia XII amžiuje. Masoniniai riteriai tamplieriai ir patys nekalba apie savo ryšius su minėtąja grupe, tačiau pripažįsta idėjų ir simbolių skolinimąsi.
Norėdamas tapti bendruomenės nariu, asmuo turi būti krikščionimi meistru masonu. Ši masonų organizacija yra išskirtinė ir kartais suprantama kaip aukštesnis lygmuo masonų judėjime. Nepaisant masonų teiginio, kad nei viena masonų organizacija nėra paveldėjimo ryšiais susijusi su viduramžių riteriais tamplieriais, tam tikri hierarchijos laipsniai ir įsakymai yra akivaizdžiai parengti pagal tamplierišką tradiciją. Jie paprastai apibūdinami kaip „atminimo“ įstatymai arba laipsniai. Nepaisant to, kai kurie masonai, organizacijai nepriklausantys asmenys ir net judėjimo priešininkai tvirtina, kad bent dalis masonų tradicijos ir laipsnių buvo tiesiogiai paveikti tamplierių.
7. Iliuminatai
Laisvųjų mąstytojų, kurie buvo radikaliausia Apšvietos judėjimo atšaka, bendruomenę 1776 metų gegužės 1 dieną Bavarijoje įkūrė jėzuitų mokinys Adamas Weishauptas. Bendruomenė yra žinoma iliuminatų pavadinimu. Ši pirmoji grupė yra žinoma kaip Bavarijos iliuminatai. Kadangi teisiškai ji negalėjo veikti, daug įtakingų intelektualų ir politikų save laikė jos nariais. Faktas, kad iliuminatų bendruomenė netikėjo jokia aukštesniąja būtybe, padarė bendruomenę ypač populiaria tarp ateistų. Tai ir faktas, kad dauguma iliuminatų buvo humanistai, kursto įsitikinimus, kad iliuminatai kovoja prieš religines institucijas.
Vidinė suirutė dėl naujojo lyderio paskyrimo ir valdžios pastangos uždrausti organizaciją XVIII amžiaus pabaigoje nulėmė jos žlugimą. Nepaisant to, tokie konspiracijų teoretikai kaip Davidas Icke‘as ir Wasas Penre‘as teigė, kad Bavarijos iliuminatai išliko, galbūt net iki šių dienų. Tačiau yra labai mažai patikimų įrodymų, kad ši bendruomenė išgyveno bent iki XIX amžiaus. Taip pat buvo teigiama, kad Kaukolės ir kaulų bendruomenė yra iliuminatų atšaka JAV.
Daug žmonių tiki, kad iliuminatai vis dar veikia ir valdo pasaulio valdžių veiksmus. Tikima, kad iliuminatų tikslas yra sukurti vieną pasaulio valdžią, kuri remtųsi humanistiniais ir ateistiniais principais.
8. Bilderberg‘o grupė
Ši grupė šiek tiek skiriasi nuo kitų tuo, kad neturi oficialios narystės. Tai pavadinimas, duotas grupei labai įtakingų žmonių, kurie slapčia susitinka kartą per metus (dažniausiai su stipria karine ir valstybine apsauga). Aptariamos temos yra laikomos paslaptyje. Susitikimų struktūra labai primena konferenciją, vykstančią 5 žvaigždučių viešbučiuose įvairiuose pasaulio vietose. Susitikime galima dalyvauti tik gavus specialų pakvietimą. Pirmasis susitikimas įvyko 1954 m. Bilderberg‘o viešbutyje, Olandijoje.
Pirmąjį susitikimą inicijavo keletas žmonių. Emigrantas iš Lenkijos ir patarėjas politikos klausimais Josephas Retingeris, susirūpinęs dėl antiamerikonizmo vakarų Europoje augimo, pasiūlė surengti tarptautinę konferenciją, kurioje Europos ir JAV lyderiai susirinktų siekdami skatinti kultūrinį bendradarbiavimą tarp vakarų Europos ir JAV.
Nors darbotvarkė ir dalyvių sąrašas yra vieša informacija, nėra aišku, ar tai pačios grupės pateikiama informacija. Susitikimų sprendimai taip pat slepiami, o dalyviai pasižada neatskleisti jokių detalių. Grupės pateiktas tokio slaptumo pateisinimas yra nevaržoma galimybė kalbėti, kai nėra bijoma, jog žiniasklaida interpretuos kiekvieną žodį.
Nereikia nė sakyti, kad šios grupės veiklą aiškina daugelis konspiracinių teorijų.
9. Siono vienuolynas
Po Dano Browno knygos „Da Vinčio kodas“ išleidimo, atsirado labai didelis susidomėjimas Siono vienuolymu. Deja, tiems, kurie nori jį surasti ir prie jo prisijungti, tai nepavyksta, nes tai yra išsigalvojimas. Tai buvo apgaulė, 1956 m. sukurta pretendento į Prancūzijos sostą, Pierre‘o Plantardo. Išlikę Plantardo, de Cherisey and de Sède laiškai iš 1960-ųjų patvirtina, kad trijulė nuolat aiškinosi kaip kovoti su kritika ir kaip kurti naujus pareiškimus, kurie palaikytų visą planą. Nepaisant tokių faktų, daugelis žmonių vis dar tiki, kad vienuolynas egzistuoja ir veikia.
Gerai žinomos knygos „Šventasis kraujas ir šventasis Gralis“ autoriai patikėjo apgavyste ir savo knygoje rašė:
1. Siono vienuolynas turi ilgą istoriją, kuri prasidejo 1099 metais ir turėjo tokius didžiuosius magistrus kaip Isaacas Newtonas ir Leonardo‘as da Vincis.
2. Ordinas saugo tam tikrus karališkuosius pretendentus, nes tikėjo, kad jie yra Jėzaus ir jo tariamos žmonos Marijos Magdalietės ar bent jau karaliaus Dovydo palikuonys.
3. Vienuolynas siekia įkurti „Šventąją Europos imperiją“, kuri taptų naująja supergalia ir atneštų pasaulio tvarką, išsiskiriančią taika ir klestėjimu.
10. Opus Dei
Opus Dei yra katalikų bažnyčios organizacija, kuri pažymi katalikų įsitikinimą, kad kiekvienas žmogus yra pašauktas tapti šventu ir paprastas gyvenimas yra kelias į šventumą. Organizacijos nariai gyvena tiek tam tikruose specialiuose centruose, tiek ir savo namuose . Šį ordiną 1928 metais įkūrė Romos katalikų kunigas Josemaría Escrivá, gavęs popiežiaus Pijaus XII leidimą.
Knygoje „Da Vinčio kodas“ buvo teigiama, kad Opus Dei buvo slapta organizacija bažnyčios viduje ir kovojo su „Siono vienuolynu“ ir tais, kurie siekia atskleisti „tiesą“ apie krikščionybę ir tariamą Jėzaus karališkojo kraujo liniją. Opus Dei yra vertinama prieštaringai dėl savo griežtos religinės struktūros.
Katalikų bažnyčia draudžia slaptąsias bendruomenes ir narystę jose, o Opus Dei dažnai neigia teiginius apie šios organizacijos slaptą veiklą.
