Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gretose girdisi sąžinės balsai ir nerimas dėl savo politinės ateities, bet nesuvokiama, kad reikia apsivalyti nuo degradavusios nomenklatūros, - sako politologas Vytautas Radžvilas, komentuodamas dalies frakcijos narių pasirašytą susitarimą su opozicijai priklausančiais parlamentarais.
Spalio 12 dieną pasirašytame susitarime Seimo nariai įsipareigoja įtakoti valdančiosios koalicijos veiklą ir ją atitinkamai nukreipti.
Vyriausybė, be kita ko, raginama pagaliau gaivinti smulkųjį ir vidutinį verslą, mažinti valstybės skolinimąsi, atgaivinti vidaus rinką, imtis realaus energetikos sistemos pertvarkymo, būsto renovavimo programos.
Pasisakoma už „lanksčią, prognozuojamą ir nekaitaliojamą mokesčių sistemą“, „ryžtingą korupcijos užkardymą“, elektros energijos, dujų ir geležinkelių sujungimą su laisvos konkurencijos europiniais tinklais ir t.t.
Dokumentas, kurio visą tekstą, kartu su parašais, pridedame apačioje, vėl paskatino diskusijas apie galimybę keisti valdančiosios koalicijos formatą ar partijos vadovą ir tuo pačiu premjerą. Kartu lieka neaišku – kiek tokie ketinimai rimti.
Minėtas dokumentas, anot politologo Vytauto Radžvilo, iškalbingai liudija ne tik dalies konservatorių nusivylimą partijos vadovybe veiksmais ir vyriausybės politika, bet ir išduoda nerimą dėl jų pačių politinės ateities.
V. Radžvilas teigia, kad pats dokumentas jam palieka prieštaringą įspūdį. „Viena vertus, jis rodo, kad pagrindinėje valdančiojoje partijoje dar šiek tiek rusena atsakomybės jausmas ir sąžinės balsas. Antra vertus, neaišku, kas ir dėl ko susitaria. Panašūs teiginiai turėtų būti partijos programa, kurią seniai reikėjo vykdyti. Kada ir kokiomis aplinkybėmis galėtų būti įgyvendintos dokumente išdėstytos nuostatos? Kiek jo autoriai pajėgūs paveikti partijos ir visos valdančiosios koalicijos politiką? Kol nėra atsakymų į panašius klausimus, susitarimą labiau primena kiek pavėluotą mėginimą atsiriboti nuo susikompromitavusių partijos viršūnių. Atrodo, pasirašiusieji nesuvokia, jog vienintelė galimybė nors iš dalies atkurti neįtikėtinai sužlugdytą partijos autoritetą ir įtaką – pirmiausia apvalyti ją nuo moraliai degradavusios ir intelektualiai neįgalios, tačiau įsisenėjusios ir niekaip nepakeičiamos partinės nomenklatūros. Trumpai sakant – teisingų žodžių ir pareiškimų seniai nepakanka. Tik praktiniai veiksmai šia linkme gali parodyti, kiek nuoširdūs susitarimo autoriai, o jų ketinimai – rimti“, - abejoja politologas.
Minėtą pareiškimą pasirašė konservatoriai: Gintaras Songaila, Danytė Bekintienė, Vida Marija Čigriejienė, Arimantas Dumčius, Petras Luomanas, Evaldas Jurkevičius, Algis Kazulėnas, Aurelija Stancikienė, Justinas Urbanavičius, Pranas Žeimys, Jonas Šimėnas, Rytas Kupčinskas, Kazimieras Kuzminskas, Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Saulius Stoma, Liudvikas Sabutis, Kazimieras Uoka ir Egidijus Vareikis.
Taip pat visa Seimo Krikščionių frakcija, išskyrus Liną Karalių ir Mišriai deputatą grupei priklausantis Žilvinas Šilgalis.
