Seime nepritarta Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) 2005 ir 2006 metų ataskaitoms.
Paklausta, kodėl priimtas toks sprendimas, Seimo švietimo ir mokslo komiteto narė Aušrinė Marija Pavilionienė sakė, kad nepaisant kelis kartus įvykusių susitikimų su LRT Taryba metu išsakytų kritinių pastabų dėl programos miesčionėjimo, prastėjimo, menko dėmesio šviečiamosioms, analitinėms laidoms, dėmesio ir pokyčių sulaukta nebuvo. Nacionalinis transliuotojas, parlamentarės teigimu, dabar programų lygiu prilygsta komerciniams kanalams, tačiau į Seimo narių pastabas ne tik nereaguojama, bet ir juntamas šiek tiek paniekinamas požiūris į jas.
Parlamentarės teigimu, komisija nematė nei galimybių, nei pagrindo ataskaitų tobulinimui. „Atsisakę pritarti mes palikome konkrečius siūlymus, kurie bus naudingi naujam direktoriui, naujai administracijai. Mes nusprendėme būti ryžtingesni“, - sakė A.M. Pavilionienė.
Tuo tarpu Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas užregistravo Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo pataisas, kurios įpareigotų LRT Tarybą atsistatydinti, jei jos veiklos ataskaitai Seime nepritariama.
Pataisos numato, kad LRT Tarybos pirmininkas, kaip ir iki šiol, kartą per metus už LRT veiklą atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje, tačiau, skirtingai negu dabar, jeigu Seimas nepatvirtina LRT Tarybos pateiktos ataskaitos, ši per 5 dienas privalo atsistatydinti ir formuojama nauja Taryba.
Naujoji LRT Taryba per mėnesį atleistų nacionalinio transliuotojo generalinį direktorių ir skirtų naują.
Portalui „Balsas.lt“, B. Bradauskas teigė, jog šios pataisos siūlomos ne jo vieno, bet beveik 50 Seimo narių iniciatyva.
Jo teigimu, siūlyti tokias pataisas privertė LRT pozicija. „Kiek kartų kreipiausi į LRT prašydamas įtraukti švietėjiškas problemas, svarbius energijos taupymo klausimus į programą – net atsakymo negavau iš LRT direktoriaus. Ignoruojama visiškai. Kai nacionalinis transliuotojas nebendradarbiauja nacionaliniais klausimais – nėra normalu“, - piktinosi parlamentaras.
Pasak jo, nepaisant to, kad ataskaita Seime nebuvo patvirtina du kartus, nieko negalima padaryti, nes nenumatyta jokia procedūra. „Generalinis direktorius turi atsakyti už transliuotoją“, - neabejojo parlamentaras.
Tačiau tokiam sprendimui A. M. Pavilionienė nepritarė. Pasak jos, Taryboje turi būti išlaikomas rotacijos principas – ne visiškai teisinga surinkti visai naujus žmones. Tokią B. Bradausko iniciatyvą parlamentarė įvertino kaip politiko nuomonę.
Tačiau ji palankiai atsiliepė apie Seime dirbusios darbo grupės, kurios veikloje dalyvavo ir LRT atstovai, siūlomą koncepciją, jog nacionalinio transliuotojo programos būtų žinomos tris metus į priekį, kad Vyriausybė galėtų skirti pinigus, jau žinodama, kam jie bus skirti.
A.M. Pavilionienės teigimu, taip būtų pasiekta didesnė kontrolė, jog nacionalinis transliuotojas labiau vykdytų įstatymuose apibrėžtą misiją. Jis sutiko, jog taip varžoma kūrėjų laisvė, tačiau teigė, jog tai nebūtų bloga idėja. „Jei mes teikiame pinigus, juk turėtume žinoti, kaip jie bus naudojami“, - retoriškai klausė parlamentarė.
Tačiau B. Bradauskas nesibaimino dėl pernelyg ryžtingų pokyčių nacionalinio transliuotojo taryboje, pasak jo, transliuotojo veiklą organizuoja direktorius, kuris būtų keičiamas jau naujai išrinktos tarybos.
LRT Taryba užvakar išrinko naują LRT direktorių. Juo tapo ilgametis laidos “Spaudos klubas” vedėjas, su žiniasklaidoje plačiai minima “valstybininkų” grupuote siejamas Audrius Siaurusevičius. Naujasis vadovas iškart viešai pažadėjo, jog formuos naują komandą ir LRT būsią nemažai kadrinių pasikeitimų.