Ne vienas esame pajutę nusivylimą, kai po bėgiojimo po parduotuves, perkant kalėdines dovanas, dekoracijas, maistą, susėdę prie stalo nejaučiame šventės. Taip yra todėl, kad pamiršome šventės esmę, nemokame jos laukti ir jai ruoštis.
Kokios spalvos burbulai?
Su dizaino galerijos ir parduotuvės „Daiktų viešbutis“ šeimininkėmis interjero dizainerėmis Dalia Maurucaite ir Aiste Nesterovaite ketinau kalbėtis apie kalėdines namų puošmenas, tačiau kalba pasisuko apie kur kas svarbesnius dalykus nei kalėdinių dekoracijų mados, spalvos, tendencijos. Tikrai ne jos kuria šventę ir visai nesvarbu, kokios spalvos eglučių burbulai šiemet madingi.
„Bėda ta, jog daugumai žmonių atrodo, kad prekybos centre nusipirks plastikinį vainikėlį su keliais žaisliukais, pakabins jį ant durų, langą papuoš elektrinėmis žvakutėmis, eglutę – plastikiniais burbulais ir bus šventė. O jos nėra, nors visi privalomi šventės atributai tarsi ir yra“, – kalbėjo D.Maurucaitė.
Kalėdinė psichozė, šventę užvaldžiusi komercija – labai galinga. Žmonės lengvai jai pasiduoda, nes sustoti, pasigilinti, pagalvoti neturi laiko. Imti tai, ką siūlo, bruka kaip geriausią, reikalingiausią sprendimą, paprasčiau.
Tačiau dauguma jaučiame, kad pasidavę tai tarsi kažkieno surežisuotai šventei, vėliau jaučiame tuštumą. Į mobilųjį telefoną plūsta žinutės su įvairiausiais prekybininkų pasiūlymais ir raginimais paskubėti, bėgti, griebti.
Reikia mokėti laukti
Šluodami parduotuvių lentynas, žmonės bando nusipirkti Kalėdų šventės džiaugsmą, bet ten jo nėra, nes šventė – tai jausmas, vidinė būsena. Pagrindinis šventės tikslas – suvienyti šeimą, suteikti progą pabūti kartu, pajusti šventės dvasią, kuri prasideda nuo pasirengimo jai.
Anot interjero dizainerių, šventė kuriama kartu su šeimos nariais namuose gaminant maistą, kepant pyragą, sausainius, kurie tinka ir eglutei papuošti, ir kaimynams pavaišinti. Jokia antis ar mišrainės iš prekybos centro neprilygs namie su meile ir, svarbiausia, visiems kartu pagamintam maistui.
„Pasiruošimo šventei laikas gali tapti švente, jei ne lakstysime po parduotuves ieškodami atsitiktinių dovanų, o gaminsime jas patys. Tuomet tas šventinis laikas tarsi išsitęsia, nes galvojame apie tuos žmones, kuriems kuriame dovanas, širdyje tuo metu jaučiame šventę ir pilnatvę“, – įsitikinusi D.Maurucaitė.
Ieškodami ramybės žmonės šiais laikais lanko jogos užsiėmimus, bando atsipalaiduoti kitokiais būdais, bet pamiršo visiškai paprastą būdą – mažus kūrybos džiaugsmus šeimos nariams savo rankomis kuriant dovanas, gaminant maistą. Juk tai nieko nekainuojanti meditacija ir žmones sujungiantis bendrumo jausmas.
Pasirengimo šventei procesas – dovanų ruošimas, jų pakavimas, namų dekoravimas, pasak interjero dizainerių, net gali būti gražesnis, suteikti daugiau džiaugsmo nei pats rezultatas. Todėl tam reikia skirti laiko ir mokėti mėgautis tuo.
„Žmonės skundžiasi, kad per šventes neturi ką veikti, tik valgo, žiūri televizorių. Bet juk turime gražias Kūčių, šv. Kalėdų tradicijas žaisti įvairiausius žaidimus, burtis. Galima susikurti ir savas tradicijas. Vieniems šventinę nuotaiką gali sukurti kalėdinio senio besmegenio lipdymas, kitiems – dovanų gautas žaidimas, kuris visus suburs. Nesvarbu, kad jis gali būti įdomus tik tą šv. Kalėdų rytą“, – kalbėjo D.Maurucaitė.
Puoselėja šeimos tradicijas
Šventinę aplinką sukurti galima iš paprasčiausių detalių, tik reikia apsidairyti aplinkui.
„Mūsų namuose visuomet būdavo dvi eglės, nes mama virtuvėje puošdavo savąją – pušies šaką dekoruodavo morkų, obuolių griežinėliais. Tai buvo jos virtuvinė eglė“, – pasakojo D.Maurucaitė.
Anot A.Nesterovaitės, ir šiais laikais kai kurios šeimos turi ir puoselėja savo Kalėdų tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą. Eglutė, namai puošiami vaikų pagamintais žaisliukais, piešiniais. Jų nuotaika yra visiškai kitokia nei pirktinių dekoracijų.
Dizainerės savo namus kasmet puošia gyvą eglutę arba jos šaką, nes eglės kvapas – neatsiejama šventės dalis. Nors apie ekologiją ir eglių saugojimą dabar labai populiaru kalbėti, moterys mano, kad madingos kalbos dažnai užgožia esmę. Kur kas ekologiškiau yra nukirsti specialiai tam auginamą eglutę ir vėliau ją grąžinti į mišką, kur ji natūraliai sunyktų, nei kasmet gaminti ir pirkti milijonus tonų plastikinių kalėdinių papuošalų, kurie vėliau virsta nesunaikinamų atliekų sąvartynais.
„Aš savo eglę puošiu kalėdiniais močiutės žaisliukais, kurie yra mūsų šeimos relikvija. Graži eglė ir visiškai nepapuošta. Arba užtenka vos kelių originalių, turinčių savo istoriją žaisliukų. Šventinę nuotaiką kuria ir kvapai, maisto skonis, spalvos“, – sakė D.Maurucaitė.
Ir netiesa, kad pasirengimas šventei, kai viską darome patys, atima labai daug laiko. Tikrai ne daugiau nei varginantis bėgiojimas po parduotuves, po kurio šventė į namus gali ir neateiti.
Aušra POCIENĖ
