Estija iš visko sprendžiant rado efektyvų atsaką į Rusijos įvestą neoficialią ekonominę blokadą: po to, kai Rusijos geležinkelių vadovybė sustabdė tranzitinius naftos tiekimus per jos teritoriją, Estija iš esmės užblokavo Rusijos ir Vokietijos dujotiekio „Nord Stream“ statybą savo ekonominėje zonoje.
Rusijos spauda praneša, kad Estijos premjeras Andrus Ansipas atšaukė iš anksto suplanuotą susitikimą su buvusiu Vokietijos kancleriu, Baltijos dugnu dujotiekį iš Rusijos į Vokietiją tiesiančios bendrovės „Nord Stream“ valdybos pirmininku Gerhardu Schröderiu.
Rusijos dienraštis „Gazeta“ rašo, kad G. Schröderis susitikti su Estijos premjeru A. Ansipu turėjo šiandien, gegužės 8 d. “Nord Stream” valdybos pirmininkas su Estijos vyriausybės vadovu turėjo aptarti klausimus, susijusius su planuojamu keisti dujotiekio maršrutu.
Atlikus Baltijos dugno tyrimo darbus planuojamoje dujotiekio tiesimo vietoje, priklausančioje Suomijos ekonominei zonai, paaiškėjo, kad jūros dugno reljefas labai nepalankus statybai. Specialistai pasiūlė dujotiekio maršrutą pasukti į pietus, kad jis eitų per Estijos ekonominės zonos vandenis, nes jūros dugnas čia kur kas lygesnis.
Tačiau, pasak dienraščio, neseniai Estija atsisakė leisti Rusijai atlikti jūros dugno tyrimo darbus savo vandenyse. Prašymas buvo atmestas dėl formalių aplinkybių: estų teigimu paraiška buvo neteisingai apiforminta. Reikiamų dokumentų pateikimas dar kartą ir prašymo nagrinėjimas Estijos valdžios teigimu užtruktų apie 4 mėnesius – tai yra, praktiškai visą vasaros sezoną, kuris geriausiai tinka jūros dugno tyrimo darbams.
Apie tai sužinojęs G. Schröderis nusprendė asmeniškai susitikti su Estijos premjeru ir pasistengti įkalbėti Estijos vyriausybę paspartinti sprendimo priėmimą.
Tačiau prieš suplanuotą susitikimą G. Schröderis nusprendė paremti “savo draugo” Vladimiro Putino poziciją ir pareiškė savo nuomonę apie Bronzinio paminklo perkėlimą iš Talino centro į karių kapines. Buvęs Vokietijos kancleris per susitikimą su šalies profesinių sąjungų atstovais pareiškė, kad paminklo perkėlimas – tai su fašizmu kovojusių rusų įžeidimas.
“Tai, kaip Estijoje elgiamasi su jaunų Rusijos kareivių, atidavusių savo gyvybę kovoje su fašizmu, atminimu, netelpa į jokius rėmus”, - pareiškė G. Schröderis. Jis sakė, kad tokie veiksmai “prieštarauja civilizuoto elgesio taisyklėms”, ir tvirtino, kad “būtent tie, kurie kritikuoja Rusijos politiką remdamiesi vakarietišku vertybių supratimu, šiandien neturi tylėti”.
Pasak dienraščio„Gazeta“, reaguodamas į tokius buvusio Vokietijos kanclerio žodžius Estijos premjeras nusprendė nerasti laiko savo darbotvarkėje suplanuotam susitikimui su G. Schröderiu. Estai nė nebandė slėpti priežasties: Estijos užsienio reikalų ministras U. Paetas pareiškė, kad susitikimas atšauktas dėl “neobjektyvių” G. Schröderio komentarų, susijusių su paminklo perkėlimu.
Tačiau tai dar ne viskas, pastebi dienraštis. Estijos valdžia esą vėl susirūpino Baltijos ekologija, o didžiausia grėsme aplinkai laiko tą patį “Nord Stream” dujotiekį. Prieš kelias dienas Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministras Juhanas Partsas susitiko su “Nord Stream” bendrovės atstovais. Pasak vieno Estijos ministerijos spaudos tarnybos darbuotojo, susitikimo metu J. Partsas išreiškė norą gauti statomo dujotiekio poveikio aplinkai įvertinimo rezultatus, o taip pat visų galimų rizikų analizės išvadas.
“Ministras taip pat išreiškė apgailestavimą, kad pirmą kartą susitinka su šio projekto specialistais, ir be kita ko pažymėjo, kad būtina įvertinti alternatyvius dujotiekio tiesimo variantus, įskaitant ir jo tiesimą sausuma”, - po susitikimo žurnalistams sakė ministerijos spaudos tarnybos atstovas.
J. Partso teigimu „šį projektą turėtų išanalizuoti visų Europos Sąjungos valstybių atstovai“.
Dienraštis „Gazeta“ teigia, kad Estijos vyriausybės užsispyrimas dėl Baltijos dujotiekio šalies biudžetui jau kainavo daugiau nei 400 mln. JAV dolerių. Nuo 2005 m. Rusijos Estijai tiekiamos dujos pabrango beveik 3 kartus – nuo 90 iki 260 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Lygiai tiek pat moka ir Vokietija, nors atstumas nuo jos iki Rusijos dukart didesnis.
„Tačiau jei Estija nesutiks nusileisti „Gazprom“ ir jo partneriams iš „Nord Stream“, nuostolius teks skaičiuoti jau jiems patiems“, - daro išvadą „Gazeta“.
