Baltarusija skundžia Europos Tarybai Lietuvą, esą pažeidžiančią Europos konvenciją dėl ekstradicijos. Apie tai Baltarusijos ambasada informavo Lietuvos apeliacinį teismą, nagrinėjantį šnipinėjimu įtariamo Baltarusijos piliečio Sergejaus Moničiaus ir jo gynėjų skundus dėl ekstradicijos Lenkijai.
Trečiadienį surengtame posėdyje Apeliacinis teismas šio kreipimosi nevertino, tiesiog šalis informavo, kad gautas toks dokumentas.
Iš pradžių Apeliacinis teismas ketino skundus išnagrinėti proceso šalims nedalyvaujant, tačiau vėliau atsižvelgė į gautus S.Moničiaus advokatų prašymus surengti posėdį.
S.Moničius trečiadienį atvyko į teismo posėdį, su teismu bendrauja per rusų kalbos vertėją. Taip pat atvyko Baltarusijos konsulato atstovas ir įtariamojo žmona. Įtariamojo interesams atstovauja du advokatai - vienas iš Lietuvos ir vienas iš Baltarusijos.
Teismas patenkino S.Moničiaus prašymą ir leido, per trumpą pertrauką susipažinti su Lietuvai pateiktu Lenkijos ekstradicijos prašymu.
Gdansko apeliacinė prokuratūra tiria bylą, kurioje S.Moničius įtariamas kurstęs pažįstamą dalyvauti Baltarusijos žvalgybos veikloje.
Pernai gruodžio 22 dieną Vilniaus apygardos teismas paskelbė nutartį, kurioje teigiama, kad nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių neturėtų būti tenkinamas Lenkijos prašymas išduoti jai 40-metį S.Moničių pagal Europos konvenciją dėl ekstradicijos.
S.Moničius ir du jo advokatai pasinaudojo teise skųsti ekstradiciją Apeliaciniam teismui.
Baltarusijos pilietis teismui skundžiasi, kad sulaikymo metu Lietuvoje buvo pažeistos jo teisės, jis patyrė fizinį skausmą, kuris sukėlė kančias.
Viename skundų teigiama, kad gali būti neišduodami asmenys, kurie kaltinami politiniais nusikaltimais. Advokatų teigimu, nusikaltimai, kuriais yra kaltinamas S.Moničius, yra būtent tokie.
Skundais Apeliacinio teismo buvo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį. Apeliacinio teismo nutartis bus galutinė ir neskundžiama.
Lietuva ir Baltarusija yra pasirašiusios teisinės pagalbos sutartį.
"Šioje sutartyje pasakyta, kad baltarusiai Lietuvoje įgyja tokias pat civilines teises, kaip ir Lietuvos piliečiai", - BNS yra sakęs S.Moničiaus advokatas Albertas Bandžius.
Lietuvos Konstitucijoje yra numatyta, kad Lietuva savo piliečių neišduoda.
"Kertasi tarptautinis ir konkretus susitarimai", - teigė advokatas.
S.Moničius teisme yra teigęs, kad niekada nešnipinėjo prieš jokią valstybę, o tapo jo pažįstamo iš Lenkijos provokacijos auka.
Lenkijos teisėsaugininkai teigia turintys pakankamai duomenų įtarti, kad S.Moničius šnipinėjo prieš Lenkiją.
Pasak Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorės Rozitos Požarskienės, S.Moničius įtariamas šnipinėjęs nuo 2005 lapkričio iki šių metų spalio 15 dienos. Iš savo pažįstamo Lenkijos piliečio Krzysztofo Gurskio jis prašęs Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų sąrašo ir telefonų numerių, URM Informatikos departamento slaptųjų biuletenių, URM Slaptosios kanceliarijos darbuotojų sąrašo ir darbuotojų rotacijos planų 2007-iesiems metams.
Pareigūnų duomenimis, susitikimų Prahoje ir Minske metu S.Moničius kurstė K.Gurskį dalyvauti Baltarusijos žvalgybos veikloje, nukreiptoje prieš Lenkiją.
Už tai S.Moničius esą sumokėjęs 500 JAV dolerių. Susitikimai su vadinamuoju agentu vyko Baltarusijoje bei Čekijoje.
Pernai spalio 15 dieną Prahoje K.Gurskiui buvo perduota 850 eurų.
Tuo tarpu įtariamojo advokatai sako, kad kai kurie dokumentai nėra prisikiriami valstybės paslapčiai, jie viešai skelbiami internete.
S.Moničius buvo sulaikytas pernai lapkričio 25 dieną Vilniuje, Lenkijos prokurorų prašymu.
Valstybės saugumo departamentas neatmeta tikimybės, kad šnipinėjimu prieš Lenkiją įtariamas Baltarusijos pilietis galėjo veikti ir prieš Lietuvą.
Baltarusijos valstybės saugumo komitetas pranešimus apie šios šalies šnipo sulaikymą pavadino "provokacija".
