Kitaip nei ramiai mėgaujantis saule, aktyviam poilsiui reikia geriau pasiruošti, todėl apie tai, ką reikėtų žinoti prieš keliaujant į kalnus, pasakoja Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentė Vilma Tūbutytė ir draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Asmens ir Civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė.
Apšilimas ir pažintis su kalnais – pasivaikščiojimas
V. Tūbutytės teigimu, kelionei į kalnus kiekvieną kartą ruošiamasi skirtingai, tačiau svarbiausias faktorius visada bus pasirinkti kalnus ir treniruotis. „Rinkdamiesi kalnus, lietuviai pirmiausia turėtų įvertinti ne tik savo norus, bet ir galimybes. Pradedantiesiems vertėtų rinktis pasivaikščiojimus kalnų takais, nes juose gana saugu, o pagrindiniai maršrutai aiškiai sužymėti. Pirmajai pažinčiai su kalnais šis variantas – pats geriausias“, – sako V. Tubutytė.
Anot specialistės, nuo kelionės tikslo priklauso ir įranga. Paprastiems pasivaikščiojimams užteks orą ir kitas sąlygas atitinkančios aprangos bei tvirtų, patogių batų, tačiau jei pasirenkama kopti į sudėtingesnes viršūnes, prireiks visos alpinisto įrangos – ledkirčio, alpinistinių „kačių“ (nagės, tvirtinamos ant bato pado), virvių ir kitos įrangos.
Visus kalnus vienija vienas dalykas – juose labai greitai keičiasi oro sąlygos, todėl tiek mėgėjai, tiek profesionalai turi būti pasiruošę net ir pačioms atšiauriausioms sąlygoms. A. Jusės teigimu, keliaujant į kalnus taip pat svarbu apgalvoti visą kelionės scenarijų.
„Saugumas kalnuose priklauso nuo tinkamo pasirengimo kelionei, todėl dar prieš vykstant reikėtų įvertinti savo fizinę būklę ir pasirinkti tinkamo sudėtingumo maršrutą. Šiandienos technologijos leidžia operatyviai reaguoti į besikeičiančią oro temperatūrą, kritulių grėsmę, kopimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją, todėl ją sekti reikėtų nuolatos. O pati svarbiausia taisyklė kalnuose – neskubėti. Gerai apgalvojant savo veiksmus galima išvengti traumų“, – sako A. Jusė.
Draudimo ekspertės teigimu, vienos dažniausių kalnuose patiriamų traumų yra įvairūs sumušimai, nubrozdinimai ir sąnarių patempimai. „Vykstant į kalnus verta pasiimti ir nedidelę kelionių vaistinėlę. Vertinga įsidėti pleistrų, tvarsčių, dezinfekcinių priemonių ir vaistų nuo skausmo“, – primena A. Jusė.
Ant bangos – organizuotos ekskursijos
V. Tūbutytė teigia, kad pastaruoju metu dažnai linksniuojamos sąvokos „kalnų turizmas“ ir „alpinizmas“ skiriasi, dažniausiai dėl naudojamos įrangos ir pasirinktų kalnų pobūdžio.
„Kalnų turizmas dažniausiai reiškia įvairius žygius, kai daug laiko praleidžiama kalnuose, tačiau nekopiama sienomis. Jo įranga dažniausiai būna gerokai paprastesnė, o pats užsiėmimas nereikalauja ypatingų techninių žinių. Štai alpinizmas yra kopimas į aukščiausias ir sudėtingiausias viršūnes, į kurias paprastai jokie takeliai neveda. Norint užsiimti šia sporto šaka, reikia daug žinių ir patirties. Alpinistai naudoja įvairesnę ir sudėtingesnę įrangą, kuriai dažniausiai reikia ir didesnių investicijų“, – pasakoja V. Tūbutytė.
Anot specialistės, pastaruoju metu Lietuvoje taip pat populiarėja organizuotos ekskursijos į Azijos ar Europos šalių kalnus, kurias kasmet renkasi šimtai žmonių. V. Tūbutytės teigimu, Europoje žmonės renkasi Tatrus, Prancūzijos, Italijos, Austrijos Alpes, Norvegijos ir Ispanijos kalnus.
A. Jusė pastebi, kad vykstant į kalnus, net ir esančius netoli Lietuvos, rekomenduotina turėti bent jau medicininių išlaidų ir nelaimingų atsitikimų, jei susižeistumėte patys, ir civilinės atsakomybės, jei sužeistumėte kitą asmenį ar sugadintumėte svetimą turtą, draudimus.
Ruoštis reikia ir ne sezonu
Kaip ir visos sporto šakos, kalnų turizmas ir alpinizmas turi savo sezonus. Pasivaikščiojimai kalnuose ir nesudėtingi kopimai dažniausiai populiarūs vasarą, o žiemą renkamasi sudėtingesnius maršrutus, kurie nebūna pasiekiami kitais metų laikais. Pasak V. Tūbutytės, planuojant kelionę į kalnus jai ruoštis galima pradėti ir ne sezonu – tai ne tik palengvins būsimą kelionę, bet ir padės sutvirtėti fiziškai.
„Labiausiai reikia treniruoti širdį – bėgioti, plaukioti, minti dviratį. Jei renkatės bėgimą, geriausia tą daryti miške, nelygiu takeliu, reljefingoje vietoje arba ten, kur yra kalnelių ir kyšo medžių šaknys. Tai simuliuoja kalnų aplinką, kurioje daug nelygumų, o po kojomis painiojasi akmenys. Taip pat verta išeiti į žygius su sunkia kuprine, kad organizmas pasiruoštų priimti krūvį“, – sako V. Tūbutytė.