Dar pirmais pandemijos metais netrūko prognozių apie ateityje gresiančias didesnes bėdas dėl kitų infekcinių ligų suvaldymo. Panašu, tokios prognozės tampa realybe.
Tymų rizika – pakankamai didelė
Tą konstatavo VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė prof. Aurelija Žvirblienė, pažymėjusi, kad šiuo metu terpė plisti tymams palanki dėl kelių priežasčių.
„2021 metais planinės vaikų vakcinacijos apimtys yra nukritusios ir, pavyzdžiui, tymų rizika šiuo metu yra pakankamai didelė. Mes turėsime garsiai apie tai kalbėti dar ir todėl, kad [yra] ir karo pabėgėliai, žmonės Ukrainoje, tiesą sakant, irgi nelabai mėgsta skiepytis, ten būdavo tymų protrūkių ir iki tol“, – komentavo ji „Žinių radijo“ eteryje.
Profesorė teigė, kad šiuo metu skiepijimo nuo tymų procentas šalyje siekia 88 proc., o tai – labai mažas skaičius.
„Skiepijimo apimtys nuo šitos ligos turi būti virš 95 proc. Kai tik krenta mažiau nei 95 proc., mes iš karto turime tymų protrūkių riziką. Ir tą jau turėjome 2019 metais, kai tada skiepijimo apimtys buvo virš 92 proc. O dabar yra 88 proc., kas yra žemiausias lygis nuo 1995 m.“, – pažymėjo ji.
Panaši tendencija ne tik Lietuvoje
Tai, kad liūdnos prognozės dėl kritusių nacionalinės imunoprofilaktikos apimčių pildosi, patvirtino ir gydytojas infektologas prof. habil. dr. Vytautas Usonis.
„Bendra tendencija, kad tiek Lietuvoje, tiek ne Lietuvoje skiepijimo apimtys mažėja ir tai yra blogai“, – sakė jis.
Iš esmės mažėja norinčiųjų skiepyti nuo visų į nacionalinę skiepijimo programą įtrauktų ligų, tarp jų – ir nuo tymų. „Nežinau, ar esame pasimokę su 2019 m. protrūkiu, ar ne. Jei ne, turbūt dar kartą pasimokysime, kol išmoksime“, – komentavo profesorius.
„Skiepijimo apimtys nuo šitos ligos turi būti virš 95 proc. Kai tik krenta mažiau nei 95 proc., mes iš karto turime tymų protrūkių riziką.“
Anot Kauno klinikų Vaikų klinikos vadovo prof. dr. Rimanto Kėvalo, tiesa čia paprasta, jei vakcinacija nuo skiepais valdomų infekcijų nukrenta iki tam tikro lygio, atsiranda protrūkių rizika.„Dar pieš keletą mėnesių, kiek žiūrėjau atskiras savivaldybes, imunizacija nuo tymų siekė 85 proc., lygiai taip pat sumažėjo vakcinacija nuo kitų ligų. Tereikia labai paprasto dalyko – infekcijos šaltinio ir jei bus nemaža dalis nevakcinuotų vaikų, vadinasi, jie bus imlūs, tai gali atsirasti tai, kas ir turi atsirasti“, – aiškino jis.
Pandemija sukėlė isteriją dėl visų skiepų
Svarstydama, kodėl galėjo taip sumažėti skiepijimo apimtys, A. Žvirblienė priminė tai, kas dėjosi pandemijos įkarštyje. „Žmonės, kurie sąmokslo teorijomis patikėjo ir bijojo dėl naujų vakcinų, permetė baimę ir ant senų vakcinų“, – pastebėjo ji.
Šį momentą kaip vieną iš vakcinacijos smukimo priežasčių įvardijo ir R. Kėvalas.
„Matėme, kokie kilo isterijos priepuoliai dėl COVID-19 vakcinacijos, tai turėjo įtaką ir įprastinei vakcinacijai. Taip pat kitas dalykas – pirmojo karantino metu profilaktinės paslaugos sumažėjo 20 proc. dėl tam tikrų susidariusių objektyvių situacijų“, – komentavo jis.
Sumažėjo buitinės imunizacijos lygis
Anot V. Usonio, abejojančių vakcinomis buvo visais laikais, bet per pandemijos laikotarpį tokių asmenų tik padaugėjo.
„Visi matėme, kaip suaktyvėjo antivakseriniai judėjimai. Viskas prasideda nuo kalbų apie COVID-19 skiepus, o vėliau nuteikinėja prieš visas kitas vakcinas“, – sakė jis.
Gydytojas kartu atkreipė dėmesį į tai, kad pandemijos ir karantinų metu sumažėjo ir žmonių vadinamosios buitinės imunizacijos lygis.
„Per karantiną žmonės mažiau bendravo, buvo uždaryti, tad tuo pačiu metu sergamumas tokiomis infekcijomis kaip gripas, pneumokokine infekcija sumažėjo. Kai visuomenė gyvena savo įprastą kasdienį gyvenimą, bendrauja vieni su kitais, jie, turėdami gerą ar dalinę apsaugą, susitinka su tais mikroorganizmais ir taip savo apsaugą sustiprina.
„Kai visuomenė gyvena savo įprastą kasdienį gyvenimą, bendrauja vieni su kitais, jie <...> susitinka su tais mikroorganizmais ir taip savo apsaugą sustiprina.“
Dabar per karantiną net du sezonus tas bendravimas buvo labai ribotas. Aišku, to reikėjo, bet tuo pačiu metu tai galėjo atsiliepti kitų infekcijų plitimo suaktyvėjimui“, – pastebėjo V. Usonis.
Pasak jo, tokia infekcija kaip pneumokokas ypač aktuali rizikos grupėms, vyresniems, lėtinių ligų turintiems žmonėms.
„Todėl neatsitiktinai dabar kalbama, kad reikėtų didesnį dėmesį skirti rizikos grupių žmonių skiepijimui, nes juk ir jie pandemijos metu buvo raginami sėdėti namuose, niekur neiti, o taip nukrito ir jų buitinė imunizacija“, – aiškino gydytojas.
Jis taip pat pridūrė, kad tiek skiepų nuo minėtųjų infekcijų, tiek nacionalinės programos vakcinų atveju situacijos sprendimas yra vienas – skiepijimo apimčių gerinimas.
