Seimo Sveikatos reikalų komitete aptariant medicininę pagalbą Ukrainai ir iš šalies bėgantiems žmonėms iškeltas ir pačios Lietuvos apsirūpinimo ekstremalioms situacijoms klausimas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Aurelijus Veryga klausė ministerijos, ar yra pasiruoštas pakankamas medicinos priemonių rezervas.
„Seimas spręs dėl gynybos išlaidų didinimo, tai mūsų sveikatos sektorius irgi turi ruoštis. Suprantu, kad dabar yra skiriama parama Ukrainai, dalis jos keliauja iš valstybės sveikatos rezervo, ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlių. Ar yra jau suplanuota, kaip tuos rezervus atsinaujinam, nes mes taip pat turime būti pasiruošę. Nepaisant to, kad dabar kažkokios tiesioginės grėsmės mums nėra, bet rezervas turi būti užpildytas. Tai ar yra planas, kaip jį greitai užsipildyti?“ – posėdžio klausė jis.
Rengiasi rezervo papildymui
Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė teigė, kad, Ukrainai skyrus numatytą paramą, kartu peržiūrėtos ir mūsų šalies atsargos rezervinės atsargos. Konstatuota, kad jas papildyti tikrai yra kuo.
Nors šiuo metu turimas valstybės rezervas yra nepakankamas, kanclerė teigė, šis klausimas dabar yra vienas iš prioritetinių:
„Peržiūrėdami turimas priemones valstybės rezerve pamatėme, kad arba yra priemonės, vaistai, kurių yra per maži kiekiai, arba jų tiesiog nėra. Tai tos pozicijos yra identifikuotos ir tikrai artimiausiu metu planuojama papildyti valstybės rezervo nomenklatūrą ir įsidėti tai, ko reikia.“
Ministerijos aiškinimu, tiekiant paramą karo purtomai Ukrainai iš valstybės rezervo sandėlių, visos pagalbos galimybės buvo išnaudotos maksimaliai, t. y. surinktas ir Ukrainai perduotas didžiausias galimas medicinos priemonių kiekis, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje liktų pakankamas būtinas rezervas.
„Kalbant apie paramą iš sandėlių, tai iš tikrųjų jaučiamės, liaudiškai tariant, „iššukavę“ turimus rezervus
„Peržiūrėdami turimas priemones valstybės rezerve pamatėme, kad arba yra priemonės, vaistai, kurių yra per maži kiekiai, arba jų tiesiog nėra.“
Ji priminė, kad yra trijų pakopų valstybės rezervo kaupimo sistema.
„Pirma pakopa yra sveikatos priežiūros įstaigos, kurios turi vienam mėnesiui turėti tiek medikamentų, tiek medicininių priemonių susikaupę, kad galėtų užtikrinti savo veiklos tęstinumą. Šitą darbą mes darome paskutinį mėnesį-pusantro, bendraujame su visomis šalies ligoninėmis, ruošiamasi kritinių funkcijų vykdymui.
Su įstaigomis kalbama dėl rezervo turėjimo, papildomų įsigijimų, ko nėra nusimatę, pavyzdžiui, traumų atveju, tai turniketai ir visi kiti dalykai, ko dauguma ligoninių net neturi. Tai šias indikacijas jie yra gavę“, – vardijo J. Grebenkovienė.
Sandėlių vietą pakeisti į saugesnę sudėtinga
A. Veryga taip pat teiravosi, ar yra svarstoma pakeisti ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlių lokalizaciją.
„Deja, mūsų sveikatos rezervo sandėliai yra labai nepalankioje vietoje. Ar jūs jau galvojate, planuojate, kur tuos sandėlius reikėtų perkelti į kažkokią saugesnę lokalizaciją, kuri nebūtų visiškai prie mums nedraugiškos valstybės sienos“, – kalbėjo jis.
Čia J. Grebenkovienė priminė, kad Nemenčinė yra pagrindinė vietovė, kur yra sandėliai, tačiau perspektyvų naujoms lokalizacijoms ieškoti nematė.
„Galimybių šiame etape iškelti į kitą turime labai ribotai“, – konstatavo sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė.
Lietuva nepadengs viso paramos poreikio
Konservatorius Linas Slušnys antrino kolegoms dėl būtino rezervo užsitikrinimo, pažymėdamas, kad Lietuva viena niekaip nepadengs tokios didelės šalies kaip Ukraina paramos poreikio.
„Pastaruoju metu jaučiuosi, tarsi mes darome tam tikrą spaudimą paramai Ukrainai. Kadangi pats tame dalyvauju, neblogai tiesiogiai žinau situaciją ten, noriu pasakyti, kad ministerija nėra kažkokia paramos davėja. Mūsų yra nepilni trys milijonai, o ten – 41 milijonas, tai mes savo nerimo dėka vieni neužkišime parama tiek, kiek ten reikia.
Mums yra labai svarbu, kad duodame tiek, kiek galime ir net daugiau, bet privalome likti saugūs mes patys. Mūsų pačių saugumas – tiek Lietuvos, tiek Europos, tiek viso pasaulio stiprybė. Tai visuose kanaluose, kur turime galvoti apie paramą, turime galvoti ir apie pačių saugumą“, – pabrėžė parlamentaras.
Anot jo, juo labiau dabar neatsakinga kalbėti apie tai, kad dėl karo situacijos būtų tikslinga įšaldyti ruošiamą ligoninių reformą.
„Tai mes esame tiek nuveikę, mes privalome šia kryptimi judėti dar greičiau. Toks siūlymas man skamba kaip sabotažas, kuris grėstų Lietuvai netekti finansinių srautų visai valstybei. Tai norėtųsi atsakomybės ir iš pačių Seimo narių. Ir atskirkime, kad yra du takeliai – parama, kurią galime koordinuoti, prašyti ministerijos, bet didžiausią paramos dalimi gali užsiimti nevyriausybinis sektorius. O mes turime daryti tuos darbus, kuriuos pradėjome, toliau“, – sakė L. Slušnys.
