Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas konstatavo, kad realiai apie 30 proc. atvykstančiųjų į priėmimo skyrių yra ne tie, kurie turėjo čia atvykti.
„Jie tuo metu neturi nei skubiosios, nei būtinosios pagalbos poreikio. Mes turime ministro įsakymą, reglamentuojantį, kokias skubios pagalbos paslaugas turime teikti, kokiu greitumu. Bet mažiausiai trečdaliui pacientų ne šitame skyriuje yra vieta. Aišku, tai nereiškia, kad jiems nereikia kažkokios pagalbos. Tiesiog dalis būklių nėra reglamentuotos, dalis būklių gali būti pavojingos, bet neįtelpa į būtinosios pagalbos rėmus.
Pavyzdžiui, krūtinės skausmas ir miokardo infarktas nėra jokia būtinoji pagalba, kaip žiauriai beskambėtų, jei skausmas nėra stipresnis nei 6 balai. Tai ta situacija visada yra labai slidi, visada yra didelė diskusija, kiek tos būtinosios pagalbos būna“, – pasakojo jis.
Vyresni pacientai atskuba ir pasibaigus vaistams
Paprašytas sukonkretinti, kokios dažniausiai pasitaiko tos neskubiosios būklės, su kuriomis gyventojai visgi skuba į ligoninę, gydytojas teigė, kad kontingentas yra labai įvairus.
„Didžiąją dalį tokių pacientų sudaro vyresnio amžiaus žmonės, kurie dėl įvairių savo sveikatos būklių kreipiasi papildomos konsultacijos, nepasitiki šeimos gydytoju, kurie negali sulaukti vizito pas jį, o jiems atrodo, kad gydytojas viską turi daryti „čia ir dabar“. Kreipiasi ir tada, kai gal specialistas atostogauja ar dabar ypač prie kovido esant sunkesniam patekimui pas gydytojus“, – situacijas vardijo P. Uksas.
„Daugelis nėra medikai, jiems sunku suvokti savo būklę. Bet juk mūsų tikslas nėra priversti laukti žmones, o kuo greičiau jiems suteikti pagalbą.“
Pasak pašnekovo, tokie pacientai kreipiasi pakankamai dėl banalų būklių – pakilusio kraujospūdžio, kai užtenka vienos tabletės ir jis po kelių valandų sukoreguojamas ir jokio papildomo gydymo nereikia.
„Kartais užtenka ir tų vaistų, kuriuos jie vartoja namuose, bet pamiršto išgerti ar nebeturi. Taip pat pasitaiko įvairūs galvos svaigimai, svaigenimai, blogumai, silpnumai. Aišku, pandemijos metu nemaža dalis su tokiais simptomais pasitaiko ir kovidiniai ligoniai. Bet dalis pacientų yra, kurie tiesiog neišsimiega, pervargę“, – komentavo jis.
Jei gali paeiti, trauma „palauks“
Gydytojas išskyrė ir dar vieną sutrikimų pobūdį – tai įvairios traumos, kurios turėtų „palaukti“ šeimos gydytojo konsultacijos. Tokiais atvejais trauma gali būti kad ir patirta tą pačią dieną, bet ne ypatingai sunki.
„Pavyzdžiui, jei pasukome čiurną, bet ant jos galime stotis, eiti, tai tokiu atveju reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir iki to laiko teikti pats sau pagalbą – tai šaltis, pakelta padėtis, ramybė ir panašiai. Ir tada šeimos gydytojas, jei yra lūžio įtarimas, siųs atlikti rentgeno nuotrauką, priklausomai nuo pažeidimo, nuspręs, reikės gipso, langetės ar įtvaro.
O dabar jie vyksta į vadinamąjį traumpunktą, laukia nemažose eilėse, tarkim, Vilniaus regione esame vieninteliai, kurie didžiąja dalimi teikiame traumatologines paslaugas. O eilės susidaro nemažos, nes yra dalis pacientų, kuriems čia tikrai vieta ir laikas – su lūžiais, raiščių plyšimais, kraujavimais, žaizdomis, bet yra kartu tie, kurie nekantrauja, nerimauja, galvoja, kad jų būklė yra sunkesnė nei visų kitų. Bet tai nebūtinai yra tiesa“, – pažymėjo skubiosios pagalbos gydytojas.
Nors skubiosios pagalbos skyriaus darbas ir galėtų vykti sklandžiau, jei čia patektų pacientai su tikrai būtinąja pagalba, P. Uksas pažymėjo, kad ir tų, kurie atvyksta dėl neskubiųjų įvykių, kaltinti tikrai negalima: „Daugelis nėra medikai, jiems sunku suvokti savo būklę. Bet juk mūsų tikslas nėra priversti laukti žmones, o kuo greičiau jiems suteikti pagalbą.“
Patys sau nusistato diagnozių
Dar viena grupė pacientų – tie, kurie patys sau linkę prisigalvoti įvairiausių diagnozių ir ligų.
„Taip pat – žmonės, kurie turi įvairius nerimo sutrikimus, nebūtinai diagnozuotas psichiatrines ligas. Jie irgi gali ateiti su milijonu nusiskundimų ir tada vėlgi darome ekstrinius kraujo tyrimus, ką tik nori, nieko nerandame, o tai, pasirodo, pasikartojančios panikos atakos ar nerimo sutrikimai.
Aišku, sunkiausia visgi yra teikti pagalbą vyresnio amžiaus pacientams, nes jie turi daug lėtinių ligų, visada bijai praleisti ką nors pavojingo gyvybei, tai užtrunka daug, pakankamai užkraunamas greitosios pagalbos skyrius“, – pastebėjo P. Uksas.
Gydytojas neslėpė, kad išties yra dienų, kai tam tikras pacientų kontingentas pagausėja: „Kaip gal ir būtų keista, pilnatis išties duoda daugiau tokių keistesnių pacientų, sunkiau diagnozuojamų, turinčių nerimo sutrikimus, psichologinių ar psichiatrinių ligų, kurios paūmėja. Nesudaro jie didžiosios dalies pacientų, bet jie yra.“
Nori gauti greitesnę konsultaciją
Gydytojai konstatuoja, kad dažna priėmimo skyriuose pasitaikanti situacija – pacientai sąmoningai čia atvyksta poliklinikų nedarbo metu, kad paprasčiausiai greičiau gautų pagalbą. Tiesa, tokiais atvejais kitą kartą nereikėtų nustebti, kad už pagalbą gali tekti susimokėti iš savo kišenės.
„Kaip gal ir būtų keista, pilnatis išties duoda daugiau tokių keistesnių pacientų, sunkiau diagnozuojamų, turinčių nerimo sutrikimus, psichologinių ar psichiatrinių ligų, kurios paūmėja. Nesudaro jie didžiosios dalies pacientų, bet jie yra.“
„Tik su tuo mokėjimu yra sudėtingi klausimai. Taip, kartais pacientai sumoka, ir puikiai supranta tai, nes nori kuo greičiau gauti pagalbą, nelaukia pirmadienio, kada galėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Be abejo, taip elgiamasi ir jei norima greičiau gauti gydytojo specialisto konsultaciją. Tokiu atveju, be abejo, sumokėti reikėtų.
Tačiau kitą kartą įvertinti tą pagalbos būtinumą yra sudėtinga, nes pacientas skundžiasi dideliu skausmu. O toks skundas jau rodo, kad tai yra būtinoji pagalba. Bet įvertinti to skausmo stiprumą sudėtinga. Aišku, jei yra kraujavimas, tai neabejotinai yra pirmoji pagalba. Tačiau priėmimo skyriuje tikrai bus nemaža dalis pacientų, kurie nereikalauja būtinosios pagalbos“, – komentavo VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Zdislavas Skvarciany.
Reikalauja tam tikro specialisto
Antrindamas pašnekovui P. Uksas patvirtino, kad nemaža dalis pacientų į priėmimo skyrių atvažiuoja tikėdamiesi gauti tam tikrą trečio ar antro lygio retesnių specialybių konsultaciją.
„Dalis atvažiuoja į skubiosios pagalbos skyrių ir reikalauja tam tikrų tyrimų – štai kažkam reikia echoskopijos, kažkas nori magnetinio rezonanso galvos smegenų arba nugaros, nes skauda nugarą, nors skauda gal keli metai. Pavyzdžiui, dėl kokio lėtinio gastrito nori gastroenterologo konsultacijos, nusprendė pacientas pasidaryti endoskopiją, važiuos į skubios pagalbos skyrių.
Tada mes turime paaiškinti, kad toks tyrimas atliekamas tik kraujavimo stabdymui, nėra taip, kad neturime galimybės, bet yra indikacijos, kiekviena procedūra turi komplikacijas, negalima jų daryti į kairę ir dešinę, aiškini, kad tokiam tyrimui būtina iš anksto planiškai pasiruošti“, – pasakojo skubios pagalvos gydytojas.
Su greituke greičiau nei savo transportu?
Viena vis dar tarp gyventojų pasitaikanti diskusija, susijusi su GMP brigadų ir priėmimo skyrių darbu, tai, kad atvykstančiųjų savo transportu ligoninė nepriims arba teks palaukti ilgiau, nei atvykus su greituke.
Paklaustas, kiek tokiuose svarstymuose yra tiesos, V. Skvarciany teigė, kad pacientai visų pirma rūšiuojami pagal jų būklės sunkumą. Tačiau dažnu atveju yra būtent taip, skubiausios pagalbos reikalaujančius pacientus atveža GMP brigados.
„Kai pagalba yra būtina, tai, be abejonės, greitosios atvežti pacientai eina be eilių. Kitas momentas, jei yra klasteriniai pacientai su infarktais, insultais, jie išvis tiesiai važiuoja. Kiekviename greitosios pagalbos skyriuje yra triažo [rūšiavimo – aut. past.] sistema, kur ir pagal spalvas pažymima, kas pagalbą turi gauti pirmesnis“, – aiškino jis.
„Pirmi priimami tie pacientai, kurių pagalbos suteikimui laikas turi lemiamą reikšmę. O yra tokių pacientų, kai supūliavo prie nago, tas jau vyksta tris dienas, tai jam tikrai gali tekti palaukti.“
Pašnekovo nuomone, tie, kurie į ligoninę atvežami su greitąja pagalba, turėtų eiti atskira eile, mat tai jau savaime rodo, kad pacientas turi indikacijų skubiai pagalbai ligoninėje. Kita vertus, tai, kad atvykęs ar atvežtas kitu transportu žmogus nebus priimtas, pasak gydytojo, yra išsigalvojimai.
„Kadangi dirbu ir priėmimo skyriuose, tą puikiai žinau. Bet kitą kartą pacientą gali laukti ir valandą, dvi, tris, jei tai nėra būtinoji pagalba. Pirmi priimami tie pacientai, kurių pagalbos suteikimui laikas turi lemiamą reikšmę. O yra tokių pacientų, kai supūliavo prie nago, tas jau vyksta tris dienas, tai jam tikrai gali tekti palaukti“, – aiškino V. Skvarciany.
Nelaimėlius atveža tiesiai iš statybų ant lentų
P. Uksas taip pat patikino, kad transportas, su kuriuo atvažiavo pacientas, nėra svarbiausias kriterijus.
„Aišku, akivaizdu, kad greitoji teikia pagalbą ypatingai skubiems atvejams, važiuoja teisiai į reanimacinę palatą. Bet turėjome ne vieną atvejį iš statybų atvežtą vyrą ant OSB plokščių, ant lentų mikroautobuse. Tai toks žmogus, be abejo, važiuoja taip pat pirmas kaip sunkus pacientas.
Visi kiti, kurie neatitinka kritinės būklės, nesvarbu, su kuo jie atvežti, yra vertinami ir pagal būklės sunkumo kategoriją gauna prioritetą eiti pas gydytoją, nusprendžiama, kas konsultuos. Tuo metu susiduriame su tokiais pacientais, kurie atvyksta su pageidavimais gauti kažkieno konsultaciją, bet yra algoritmai, kriterijai, kas ką turi apžiūrėti ir panašiai“, – pažymėjo gydytojas.
Artimieji reikalauja paguldyti tėvus
Paklaustas, ar dažnai bendravimas su išties nebūtinosios pagalbos pacientais pagimdo konfliktines situacijas, RVUL Skubios pagalbos skyriaus vedėjas tikino, kad dažniau tenka aiškintis su pacientų artimaisiais.
„Vienas iš tokių tipinių pavyzdžių, kai atveža 90 metų senolę, kuri gyvena viena, nebeapsitarnauja, tai štai atvežė vaikai ar giminaičiai į ligoninę ir prašo „kažką padaryti“. Tai ką mes galime padaryti, jei tai yra slaugos poreikis. Tada turime didelį konfliktą, kodėl neguldome į ligoninę, o ji juk nėra viešbutis, teikiantis socialinės rūpybos paslaugas. Tada artimuosius informuoji, kad atėjo tas laikas, kai jie turi prižiūrėti tėvus, kad tai nėra kritinė situacija, kad kažką gydytum“, – pasakojo P. Uksas.
Tuo metu dar viena situacija, kuri gali įžiebti konfliktą, daugiau nulemta pandemijos situacijos.
„Ypač Vilniaus regione lovų trūksta ir, deja, jau taip yra, kad turi ieškoti lovų, kur jų yra ir net siųsti į kitą miestą Vilniaus gyventoją. Aišku, jau po kelių pandemijos metų tokių rimtesnių konfliktų, kokie bus prieš metus, nebėra. Tai svarbiausia visada vis tik pokalbis su artimaisiais“, – pridūrė jis.
