„Labai gaila, kad mūsų jaunieji šokėjai nepateko į finalą. Pirmoji komanda labai veržėsi laimėti ir to norėjo. Be galo stengėsi ir niekada taip nebuvo, kad komanda sutarė nusikirpti ir susišukuoti vienodai. Visi nesipriešino tai padaryti“ , – aukso medaliu pasidabinusi sakė „Žuvėdros“ komandos vadovė Skaistė Idzelevičienė.
Antrąją vietą Senojo žemyno pirmenybėse kiek netikėtai užėmė Rusijos kolektyvas, kuris už savo nugaros paliko dabartinius planetos čempionus – Bremeno šokėjus. „Mums visiems labiau patiko ketvirtoji vieta – Diuseldorfo šokėjai. Bet žinote, yra tradicijos: rusai vieną kartą Vilniuje yra laimėję prieš Bremeną“ , – prisiminė Europos čempionų vedlė į pergales S. Idzelevičienė.
- Kaip manote, ar namų sienos padėjo iškovoti auksą? , – žurnalistai pasiteiravo S. Idzelevičienės.
- Man labai nepatinka tokie pasakymai, ar buvo sunkiau, ar lengviau šokti namie. Iš tikrųjų, žinoma, kad sunkiau, nes artimieji ir visi tikisi, laukia, nori šio laimėjimo. Slegia didelė atsakomybė, kitur – lengviau šokti.
- Prieš apdovanojimus Jūsų šokėjai paklausti, ar jaudinasi, jie atsakė, kad viską padarė, ką galėjo. Ar tiesa, kad jie tikėjo savo pergale?
- Jie gal ir gali taip pasakyti, bet šito tikrai nėra. Viduje tikrai nesijautė, nes vis tiek būname visada kartu. Sunkiausia – atšokame ir reikia laukti kito turo, iš naujo „užsivesti“. Kai atšoki antrą turą, atrodo, labai gerai sekėsi, bet praeina kažkiek valandų ir vėl reikia pasiruošti trečiam turui. Visada reikia galvoti, kad nepadaryti nei vienos klaidos: nepaslysti, nesudrebėtų koja, kad galėtum apsisukti ir viską padaryti.
- Teko matyti, kai austrė labai verkė. Buvo šiandien ašarų ir Jūsų kolektyve?
- Jaunieji mūsų šokėjai verkė ir labai buvo jų gaila. Ėjo daug kas, sakė komplimentus, nes patiko. Bet teisėjai kitaip nusprendė.
- Kaip švęsite pergalę?
- Parvažiuosime ir eisime į pirtelę. Viskas labai greitai vyksta, nes artėja sesija, įskaitos ir kiekvienas čempionatas būna sesijos metu. Grįžę iš karto krentame į darbus.