Jei kai kurios rungtys – pavyzdžiui, plaukimas ar lengvoji atletika – yra suprantamos nesunkiai, tai keletas kitų verčia kilstelti antakį. Ne vienoje tokioje sudėtingoje rungtyje varžysis ir lietuviai.
Pavyzdžiui, Lietuvos atstovus šiemet išvysime žirginio sporto, breiko ir sportinės gimnastikos rungtyse, kurių eigą suprasti nėra jau taip ir paprasta.
Naujienų portalas tv3.lt kviečia pasižvalgyti, kas svarbiausia yra šiose sporto šakose ir kaipgi apsprendžiama, kas pasipuoš taip trokštamais olimpiniais medaliais.
Žirgų sportas
Šioje rungtyje galėsime išvysti net du Lietuvos atstovus – Justiną Vanagaitę ir Andrių Petrovą. Tiesa, jie varžysis ne toje pačioje disciplinoje. J. Vanagaitė dėl medalių kovos su dailiojo jojimo atstovais, o A. Petrovas – konkūro.
Konkūro disciplinoje raiteliams ir žirgams yra matuojamas laikas, kai jie šokinėja per kliūtis, o už kiekvieną nuverstą ar užkabintą kliūtį skiriamos laiko baudos. Svarbiausia čia yra vikrumas, technika ir žirgo bei raitelio darna.
Tuo tarpu dailiajame jojime viskas yra daug sudėtingiau. Kaip rašoma olimpinių žaidynių puslapyje, ši disciplina yra pažangiausia žirgų treniravimo forma, kai žirgas ir raitelis pagal muziką atlieka daugybę meninių judesių. Stebėdami šių duetų pasirodymus teisėjai vertina, kaip lengvai ir sklandžiai jie juda aikštelėje.
Skirdami savo balus teisėjai vertina tokius kriterijus kaip tikslumas, harmonija ir žirgo bei raitelio komunikacija. Rungtyje raitelis turi pademonstruoti savo žirgo galimybes atlikti įvairius posūkius, perėjimus ir skirtingus aliūrus (žinginę, riščią ir zovadą).
Yra keletas pagrindinių judesių, kuriuos atlieka žirgas. Pavyzdžiui, pasažas yra labai tvarkingas, pakilus ir taktiškas bėgimas, kai kiekviena įstrižinė pėdų pora pakaitomis pakeliama ir sugrąžinama ant žemės su stabtelėjimu.
Kitas dažnas judesys yra piaffe – labai sutelktas klusnus judesys, sukuriantis judėjimo vietoje įspūdį. Kiekviena įstrižinė kojų pora pakaitomis pakeliama ir grąžinama į žemę tolygiai.
Piruetas yra šoninio judesio forma, atliekama labai mažu apskritimu, kurio spindulys maždaug lygus žirgo ilgiui. Svarbiausias gero pirueto aspektas yra tas, kad eisenos, kurioje jis atliekamas, ritmas ir tempas turi būti tiksliai išlaikytas prieš judesį, jo metu ir jam nutolstant. Žirgas niekada neturi rodyti nė menkiausio polinkio trauktis atgal.
Dailiajame jojime yra keletas rungčių: nuo lengviausių iki pačios sudėtingiausios – „Grand Prix“. Pagal pastarąją nustatomi žemynų, pasaulio ir olimpiniai čempionai. Kiekviena komanda, jungianti raitelį ir žirgą, vertinama balais nuo 0 iki 10. Šioje skalėje 0 reiškia „neatliktą“ judesį, o 10 – „puikų“ judesį.
Breikas
Viena iš didžiausių olimpinių medalių vilčių Dominika Banevič-Bgirl Nicka į Paryžių vyksta kautis breiko rungtyje. Tiesa, debiutas tai bus ne tik sportininkei, bet ir pačiai sporto šakai.
2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių breiko varžybas sudarys dvi rungtys – vyrų ir moterų, kuriose 16 „B-Boys“ ir 16 „B-Girls“ varžysis solo kovose.
Atletai naudos jėgos ir judesių derinį, pritaikydami savo stilių ir improvizuodami pagal muzikinius kūrinius, kad užsitikrintų teisėjų balsus.
Breiko rungtį sudaro trys pagrindiniai elementai: „top rock“, „down rock“ ir „freeze“.
„Top rock“ – tai visi judesiai, atliekami stovint – paprastai tai rankų ir kojų judesių derinys, o „freeze“ – kai breikeris sustingsta neįprastoje padėtyje (ant galvos ar rankų) savo pasirodymo eigoje.
Bene svarbiausias pasirodymo akcentas yra „down rock“, kuris apima visus judesius, atliekamus ant grindų. Jame atliekami sukiniai, kojų judesiai, perėjimai ir, svarbiausia, jėgos judesiai.
Jėgos judesiai – tai sudėtingas judesių rinkinys, kurį breikeriai demonstruoja sukdamiesi visu kūnu ant rankų, alkūnių, nugaros, galvos ar pečių.
Pavyzdžiui, atliekant jėgos judesį vadinamą „air flare“ šokėjams reikia sukti kūną, būnant žemyn galva, pakaitomis išlaikant pusiausvyrą ant bet kurios rankos ir judant ratu.
Įdomu tai, kad „flare“ yra įprastas akrobatinis judesys, kurį atlieka ir gimnastai. Jo metu liemuo balansuojamas ant pakaitomis besikeičiančių rankų, o kojos apačioje sukamos ratu.
„Air flare“ pavyzdys:
Nelyginis teisėjų skaičius (mažiausiai trys) vertina kovas pagal šešis kriterijus: kūrybiškumą, charakterį, techniką, įvairovę, atlikimą ir muzikalumą.
Kiekvienas kriterijus kovoje turi skirtingą svarbą: technika, atlikimas ir kūrybiškumas sudaro 60 proc. viso balo, o įvairovė, muzikalumas ir charakteris – likusius 40 proc.
Po kiekvieno turo teisėjai pateikia savo balsus, o daugiausiai balų surinkęs atlikėjas skelbiamas nugalėtoju.
Sportinė gimnastika
Trečiose olimpinėse žaidynėse dalyvausiantis Robertas Tvorogalas varžysis vienoje kompleksiškiausių sporto šakų – sportinėje gimnastikoje.
Šią rungtį sudaro kelios individualios varžybos su įvairiais prietaisais, kuriam kiekvienam reikia skirtingų įgūdžių.
Vyrai ir moterys atlieka pratimus ant įvairių prietaisų, tiesa, prietaisai priklauso nuo lyties. Vyrai atlieka pratimus ant kilimo, „arklio“ su rankenomis, žiedų, lygiagrečių, skersinio ir pademonstruoja atraminius šuolius, o moterys – ant buomo, asimetrinių lygiagrečių, atlieka pratimus ant grindų ir atraminius šuolius.
Visi atliekami elementai (pratimai) suskirstyti į grupes pagal sudėtingumą bei turi savo simbolius: A (lengviausi), B, C, D, E, F, G (sunkiausi).
Pratimai vertinami balais pagal tai, kiek gimnastas padaro sudėtingiausių elementų (atmetus klaidas), taip pat pratimo kompoziciją ir atlikimo artistiškumą.
Olimpinės gimnastikos varžybos skirstomos į kelis etapus:
Kvalifikacinis etapas. Visi gimnastai atlieka savo rungtis. Šio etapo rezultatai lemia, kurie gimnastai pateks į finalą.
Komandos finalas. Komandinėje rungtyje kiekviena šalis gali turėti keturių gimnastų komandą. Trys gimnastai atlieka pasirodymus su kiekvienu prietaisu, o visi trys rezultatai įskaičiuojami į bendrą komandos rezultatą.
Visų rungčių finalas. 24 geriausi atrankos etapo gimnastai (ne daugiau kaip po du gimnastus iš kiekvienos šalies) varžosi su visais keturiais (moterų) arba šešiais (vyrų) prietaisais. Laimi gimnastas, surinkęs aukščiausią bendrą rezultatą.
Individualių pratimų finalai. Aštuoni geriausi kvalifikacinio etapo gimnastai (ne daugiau kaip du iš kiekvienos šalies) varžosi dėl individualių varžybų medalių.
Kiekvieno sportininko pasirodymas yra vertinamas pagal sudėtingumo taškus (D taškai) ir vykdymo taškus (E taškus). D taškai atspindi programos sudėtingumą, įskaitant atliekamus elementus ir jų kombinacijas. E taškai yra skaičiuojami nuo 10,0 atiminėjant už technikos, formos ir meninės išraiškos klaidas.
Galutinis programos rezultatas yra D ir E taškų suma. Komandinių varžybų atveju, skaičiuojami trijų geriausių gimnastų rezultatai kiekviename prietaise.
Primename, kad Paryžiaus olimpinės žaidynės prasidės liepos 26 dieną, o TV3 kanalų grupė yra oficialūs žaidynių transliuotojai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
