Provo mieste Jutos valstijoje užaugęs žalgirietis mokykloje labiausiai mėgo pamoką, per kurią nereikėdavo sėdėti ankštame mokyklos suole.
„Tikriausiai labiausiai mėgau kūno kultūrą, kuomet galėdavau išleisti susikaupusią energiją. Nebuvau iš tų, kuris ramiai nusėdėtų mokykliniame suole, man patiko būti laisvam ir bėgioti bei smagiai leisti laiką, – kalbėjo vidurio puolėjas. – Dažniausiai bėgdavau iš matematikos, ko dabar labai gailiuosi. Tikriausiai, jeigu būčiau kreipęs daugiau dėmesio į matematikos pamokas, tai būtų man padėję dabar. Nesu labai geras matematikas.“
Provo vidurinėje mokykloje mokęsis B.Daviesas kartu su savo komanda net keliskart laimėjo valstijos krepšinio čempionatą. Iškovoti titulai ir geras amerikiečio žaidimas padėjo gana anksti atrasti norimą profesiją.
„Man regis, aš visada norėjau tapti profesionaliu krepšinio žaidėju. Mano svajonė buvo žaisti NBA ir uždirbti daug pinigų. Taigi galima sakyti, kad išpildžiau savo svajonę“, – aiškino žaidėjas.
Išsėdėti ramiai vienoje vietoje ilgai nemėgęs B.Daviesas mokyklos laikais nevengdavo iškrėsti šunybių mokytojams bei klasės draugams. Anot žalgiriečio, klasėje su savo draugais jie buvo vieni aktyviausių tokių reikalų „specialistų“.
„Kartu su draugais krėsdavome šunybes. Kuomet mokytojai būdavo nusisukę nugara į moksleivius, mes būdavome tie, kurie stengdavosi kitus prajuokinti. Arba, žinoma, krėsdavome šunybes kitiems moksleiviams. Tų šunybių buvo tiek daug, kad jas visas sunku būtų suskaičiuoti“, – šypsojosi krepšininkas.
Mokymasis – viso gyvenimo procesas. Tą supranta ir B.Daviesas. Nors apie tai, ką veiks po krepšininko karjeros, žalgirietis dar negalvoja, tačiau supranta, jog turės įgauti aukštesnįjį išsilavinimą, norėdamas turėti darbą po profesionalo karjeros.
„Tikiuosi žaisti dar ne vienerius metus. Vis dar turiu šiek tiek laiko apie tai pagalvoti. Turiu baigti aukštesnįjį mokslą, įgauti aukštesnį išsilavinimą. Pasiekus tai, jau galėsiu mąstyti apie tai, kuo noriu užsiimti“, – teigė B.Daviesas.
