1958-ais metais Sibire gimusiam lengvosios atletikos ir beisbolo treneriui Edmuntui Matusevičiui priklausė šalies ieties metimo rekordas, o šešis kartus šalies čempionu tapęs treneris savo vaikus auklėjo taip, kad šie daugiausiai laiko praleistų sportuodami.
Jauniausiasis Edmunto sūnus Edis Matusevičius dabar ruošiasi jau antrosioms savo olimpinėms žaidynėms ieties metimo rungtyje, vidurinysis Edvardas tapo profesionaliu beisbolo žaidėju, o vyriausiasis Edgaras kurį laiką žaidė beisbolą, kol galiausiai pasirinko antrąją Lietuvos religiją – krepšinį.
Tačiau meilė sportui šioje šeimoje lygiagrečiai sklido iš abiejų tėvų, nes ne ką prastesniais pasiekimais už savo vyrą sporte gali pasigirti ir Dalia Matusevičienė, kuri yra Seulo olimpinių žaidynių dalyvė ir jai vis dar priklauso 35 metus nepajudinamas šalies 800 metrų bėgimo rekordas, užfiksuotas 1988 metais Kijeve.
Po alinančios traumos perėjo į beisbolą
Edmuntas Matusevičius lengvąja atletika užsiiminėjo iki 1988 metų, kai dėl rimtų nugaros skausmų jis buvo priverstas nutraukti lengvaatlečio karjerą. Nebegalėdamas mėtyti ieties susidomėjo beisbolu, kur patirtos traumos netrukdė užsiiminėti Jungtinėse Amerikos Valstijoje itin populiariu sportu.
Kaip parodė laikas, aistra šiam sportui tapo tokia didelė, kad vėliau jis tapo ne tik daugkartiniu Lietuvos beisbolo čempionu, bet ir treneriu, o beisbolu kurį laiką užsiiminėjo visi trys Matusevičių sūnūs.
„Čia mano įtaka, – juokdamasis apie sūnums įskiepytą meilę sportui prisipažino Edmuntas Matusevičius, nuo mažumės vežiojęsis savo atžalas po įvairias varžybas. – vidurinis sūnus pradėjo lankyti ir žaisti beisbolą, jaunasis irgi užsimanė. Aš pats irgi žaidžiau beisbolą kartu, tai praktiškai aš su jais ir dirbau. Bet tuo pačiu metu jie bandė ir ietį mėtyti abu sūnūs. Ir po to atėjo toks laikas, kai reikėjo apsispręsti, tai Edvardas pasirinko beisbolą, o Edis pasirinko ietį, taip ir atsitiko“.
Olimpietis Edis Matusevičius ilgą laiką lygiagrečiai užsiiminėjo beisbolu ir lengvąją atletika, o sulaukęs 13–14 metų atstovavo Lietuvos beisbolo vaikų ir jaunučių rinktinėms.
„Visą laiką matydavau vyresnį brolį žaidžiantį beisbolą, mėtant ietį. Beisbole jis būdavo vienas stipriausių metikų, geriausių „pitčerių“, tai sekiau iš paskos, norėjau būti kaip jis ir dar geresnis, bet gavosi, kad nuėjau ne beisbolo keliu kaip jis, o ieties metimo keliu. Man geriau sekėsi ietis, tai prie to ir likau“, – interviu tv3.lt prieš olimpines žaidynes sakė Edis Matusevičius.
Tuo tarpu Edvardas Matusevičius net penkis metus beisbolą žaidė Amerikoje, o vėliau grįžęs į Europą atstovavo Vokietijos beisbolo Bundeslygos klubams.
Vienintelis tėvo pėdomis nepasekęs Matusevičių sūnus – vyresnėlis Edgaras. Kaip sako jo tėtis, Edgaras nuo mažumės neturėjo itin stiprių rankų, kurios būtinos profesionaliems beisbolininkams ir ieties metikams, tad sūnų leisti į krepšinį atrodė logiškas pasirinkimas.
Tėčio ir sūnaus rekordai
Pirmasis Edžio bandymas mesti ietį buvo dešimties metų. Tačiau Edmuntui pasirodė, kad rimčiau treniruotis dar per anksti, tad jaunėlis toliau žaidė beisbolą, o prie ieties metimo grįžo dar po poros metų – 2009-aisiais. Treniruoti savo sūnų ėmėsi pats, o reiklus daugkartinio šalies čempiono charakteris kaip sako Edis, kartais privesdavo net iki ašarų.
„Taip, tikrai yra buvę tokių momentų, kai labai prastai sekasi ir tėtis skaudžius žodžius kokius pasako, nors ir teisingus aišku, bet skaudžius. Ir tada dar sunkiau atrodo, nusimini iš karto, ir buvo anksčiau, kad ašarų išliedavau, bet tie momentai, kai tėtis ne taip gailestingai pažiūrėdavo labai kažkaip įstrigo gerai ir gal net užgrūdino mane. Kažkaip žiūrint į tuos momentus supranti, kad tai buvo reikalingi dalykai tuo metu“, – vienas pirmųjų treniruočių su tėčiu siekiant aukštumų sporte prisiminė Edis Matusevičius.
Pats Edmuntas Matusevičius į šalies ieties metimo istoriją įsirašė 1987 metais Rygos taurėje, kai įrankį numetė 76,92 metrus, o šis nepagerintas išsilaikė net 11 metų.
Tačiau dar kartą į Matusevičių šeimos namus Lietuvos rekordas sugrįžo 2017 metų gegužę, kai Edis būdamas 21-erių toje pačioje Rygos taurėje pagerino 13 metų užsilaikiusį Tomo Into rekordą ir įrankį numetė 84,78 metro, o Lietuvos internetinių naujienų portalų antraštės skelbė apie Lietuvoje užgimusią naująją lengvosios atletikos žvaigždę.
Dar įsimintinesnė diena Edmuntui ir Edžiui Matusevičiams buvo 2019-ųjų liepos 27-a, kai Palangoje vykusiame Lietuvos čempionate 23-ejų atletas ietį švystelėjo net 89,17 metro. Kaip sako pats Edis, toks rezultatas Paryžiaus žaidynėse praktiškai garantuotų medalį, o įspūdingą rezultatą varžybose Lietuvos pajūryje jam pavyko pasiekti dėl puikios savijautos ir palankaus oro.
„Kažkaip viskas gerai sukrito tą dieną, gerai jaučiausi, vėjas gal net geras buvo. Pradėjau mėtyti ir ta ietis tiesiog skrido. Tai tiesiog buvo gera diena ir tiek, buvau sveikas, niekas neskaudėjo, o toks rezultatas olimpinėse gal net ir aukso medalį atneštų. Aišku, toks rezultatas parodo, kad galiu daug ką, bet nesinori ties juo sustoti, norisi dar ir toliau numesti. Kai ateina varžybos reikia tiesiog mesti, nes laimi tas, kas tą dieną jaučiasi geriausiai, kad geriausiai pailsėjęs ir atsistatęs po kvalifikacijos būna finale. Čia yra daug niuansų“, – sakė olimpietis, kurio viena iš gyvenimo svajonių – vieną dieną ietį nusviesti ir 100 metrų.
Edmuntas sako iki šiol gerai pamenantis tą dieną, kai jo sūnaus rezultatas Palangoje privertė išsižioti ne vieną.
„Aš buvau kelioms dienoms išvykęs, jį palikęs vieną, tai reiškiasi jis gerai pailsėjo. Bet jau prieš tai jautėsi, kad kažkas bus. Kelios dienos prieš varžybas priėjo prie manęs lengvosios atletikos prezidentas Martas Skrabulis ir paklausė, kiek bus? Tai aš pasakiau, kad 87 metrus garantuoju. Ir įsivaizduokite pirmas bandymas, kurį Edis centimetru peržengė, po varžybų mes išmatavome, jis buvo 87,10 m. Tai paskui trečiu bandymu jis užsivedė ir dėjo 89,17 m. Po varžybų su prezidentu šnekėjome, kad viskas buvo kaip žadėjau, bet sūnus užsivedė ir dar daugiau numetė“, – sakė jau virš 20 metų savo sūnų treniruojantis Edmuntas.
Kad Edis gali Paryžiaus olimpinėse žaidynėse nustebinti ne vieną, rodo ir Romoje birželį vykęs Europos lengvosios atletikos čempionatas, kuriame sportininks liko ketvirtas.
Iki medalio jam trūko vos 70 cm, tad toks rezultatas įkvepia nenuleisti rankų ir pabandyti iškovoti medalį Paryžiaus žaidynėse.
„Ketvirtoji vietą būnant sektoriuje buvo skaudi, kadangi atrodo, kad tiek ne daug pritrūko ir mąstai, kodėl gi aš negalėjau to medalio iškovoti, bet dabar žiūrint aišku labai džiaugiuosi, nes ta ketvirta vieta yra gana aukšta. O motyvuoja tai labai, nes atrodo, kad jeigu Europos čempionate galiu ketvirtas likti ir būti šalia medalininkų, tai kodėl negaliu ir olimpinėse pabandyti pakovoti dėl jų. Tiesiog dabar stengiuosi dirbti, treniruotis, viską įdedu, ką galiu, stengiuosi režimo labai laikytis, tai žiūrėsiu, kaip bus olimpiadoje“, – likus dviems savaitėms iki didžiausio šių metų sporto renginio pasaulyje sakė ieties metikas.
Ar olimpiečio vaikystė – tokia pati kaip visų vaikų?
Ar nuo mažų dienų tėvų olimpinę svajonę pratęsti turėjęs Edis Matusevičius galėjo džiaugtis tokia pačia vaikyste, kokią turėjo kiti vaikai? Olimpietis nė nemirktelėjęs davė suprasti, kad dėl jos jis visiškai nesigaili ir priekaištų tėvams neturi. Anaiptol, sportas tapo kaip narkotikas ir įpročiu, be kurio sunku išbūti net ir keletą dienų.
„Vaikystė manau buvo mano normali, grįždavai po treniruočių ir eidavai arba į lauką su draugais dar gaudynių ar kokį futbolą žaisti, arba prie kompiuterio, kas irgi užėmė didelę dalį vaikystės. Nemanau, kad kažką praleidau, tikrai smagi buvo vaikystė, nebuvo taip, kad užrakintas koks ir negalėjau nieko daryti. Disciplina būdavo tokia, kad tiesiog privalome eiti į treniruotę. Po mokyklos grįžti, eini į treniruotę nori tu to ar nenori, o po treniruotės jau daryk, ką nori. Dėl treniruočių būdavo gana griežtai, tiek man, tiek broliui tas pats. Tai po to tas įsikalė, kad treniruotės būtinos ir dabar sunku kažkaip be treniruočių būtų“, – tikino 28-erių lengvaatletis.
Dėkingas Edis ir savo broliams, kurie nuo mažų dienų jį vertė varžytis bei niekada nepasiduodavo.
„Varžymosi su broliais visada buvo, nes broliai labai mėgsta visur rungtyniauti ir nemėgsta pralaimėti, visą laiką, jei kažką kartu darydavome, visi norėdavo laimėti. Tai tas gal ir išugdė norą labiau laimėti ir storą odą. Broliai visada palaiko, visada motyvuoja, visą laiką sako kad pirmyn, pavaryk. Aišku liūdna, kad kitas brolis išvykęs į Vokietiją, bet gerai, kad bent vienas yra Lietuvoje, tai bent tiek smagu“, – sakė jis.
Į Paryžiaus olimpines žaidynes kartu su sūnumi vyksiančio jo trenerio tėčio knietėjo paklausti, ar nuolatinė trintis treniruotėse nesugadino jų tarpusavio santykių. Pasak Edmunto, judviejų santykiai su sūnumi perėjo keletą stadijų, tačiau dabartinis ryšis – pats tinkamiausias tolimesniam tobulėjimui sporte.
„Pas mus tokių didesnių konfliktų nebuvo. Vaikai pas mus visi normaliai išauklėti, gerbia vyresnius, todėl nėra didesnių problemų. Jei būtų naglesni, gal būtų daugiau problemų, taip kad susišnekame, jis mane gerbia, aš jį gerbiu. Mes jau nebe kaip tėvas ten su sūnumi, kaip treneris su auklėtiniu, bet mes jau pasidarėme kaip kolegos, diskutuojame apie techniką, diskutuojame apie pratimus, kokius daryti, kokius ne ir visą kitą. Iš pradžių jis augo, paskui aš jį peraugau, o dabar mes jau vėl esame viename lygmenyje, todėl, kad esame jau kolegos“, – santykius su sūnumi apibūdino olimpiečio tėtis.
Mylimoji – šuolininkė į aukštį
Svarbus ir lengvaatlečio mylimosios Urtės Baikštytės vaidmuo, su kuria Edis Matusevičius jau draugauja aštuonerius metus ir dalinasi visais profesionaliame sporte pasitaikančiais pakilimais ir nuosmūkiais. Šiemet 25-erių šuolininkė į aukštį buvo labai arti to, kad patektų į savo pirmąsias olimpines vasaros žaidynes ir kartu su mylimuoju vyktų į Paryžių.
„Aišku, labai gaila, kad ji nepapuolė į olimpines žaidynes, liko per kelias vietas... Praeitas olimpines irgi liko per penkias vietas, tai labai gaila, kad taip arti ir vis pritrūksta. Tikiuosi, kad nepasiduos ir į sekančias žaidynes tikrai papuls bei kovos dėl aukščiausių vietų, – tuo pat metu pridėjęs, kad yra dėkingas Urtei už pačio gerą sportinę formą. – Labiausiai tai režimo laikytis padeda ir motyvuoja. Padeda nepakilti į debesis, likti ant žemės ir labai ačiū jai už tai. Taip pat laikytis griežtos mitybos, nes jai pačiai šokant į aukštį labai svarbu svorį prisižiūrėti ir man tas labai svarbu“.
Paprašytas įvardinti įsimintiniausią savo gyvenimo akimirką Edis Matusevičius ilgai pagalvojo ir išsirinko neseną pastarųjų metų sugrįžimą į sportą.
Po 2019-aisiais pagerinto Lietuvos ieties metimo rekordo sekė sunkesnis laikotarpis, kurį aptemdė po Tokijo olimpinių žaidynių patirta alkūnės trauma. Buvo atlikta operacija, o po jos reabilitacija užtruko net 22 mėnesius.
„Iš sportinės pusės būtų mano pernai metų sugrįžimas, kai aštuntas pasaulyje likau, į finalą papuoliau, tai tikrai kažkaip labai įsiminiau visą tą momentą, nes buvo minčių ar pavyks man grįžti, ar nebepavyks į tą aukštą lygį, bet grįžau ir pirmą kartą papuoliau į finalą pasaulio čempionate, o finale į TOP8, tai tas sugrįžimas man labai įsiminė. Po operacijos gal kiek paskubėjome grįžti ir prasitęsė ta visa reabilitacija labai. Dabar apskritai pradėjau daugiau dėmesio skirti smulkmenoms savo kūne. Jeigu kažką pradeda skaudėti, atlieku daugiau prevencinių pratimų ir tikrai jaučiuosi daug geriau ir tvirtesnis“, – sakė sunkumų užgrūdintas vilnietis.
Minčiai, kad jo sūnus po visų šių įvykių yra daug psichologiškai tvirtesnis, pritarė ir jo tėtis. Jis taip prasitarė, kad prieš olimpines žaidynes išlindo kelėno traumelė, kuri jį neramina, todėl yra linkęs realistikšai vertinti sūnaus šansus iš Paryžiaus Lietuvai parvežti medalį.
„Be abejo patirtis kaupiasi, yra daug ko išmokęs, dalyvavęs visokio rango varžybose, tai daug kuom jo nenustebinsi. Pagrindė problema, ar jis sveikas ar viskas gerai, ar gali pilna jėga mesti. Turėtų susiklostyti labai viskas gerai, tuo labiau kad vėl pradėjo traumos truputį kankinti... Bet būkime optimistai“, – sūnaus galimybes Paryžiuje atsargiai vertino jo treneris.
Tačiau dažnu atveju medalius laimi ne tik stipriausi kūnai, bet ir tvirčiausi charakteriai. O tokioje sportiškoje ir atkaklioje šeimoje užaugęs Edis gali tikrai nustebinti dar ne vieną.
Edis Matusevičius New Lithuanian NR 89.17m✅ 3rd result in the World✅Tokyo standards✅ Thanks everyone for support!!🔥🚀#javelinthrow #adidas #athlete #tokyo2020 #roadtodoha2019 #personalrecord #javelin #keihas #releasevelocity pic.twitter.com/cZWZF5PCui
— 𝚂𝚌𝚘𝚝𝚝 𝚁𝚞𝚜𝚜𝚎𝚕𝚕, 𝙾𝙻𝚈 (@ScottRussellOLY) July 27, 2019
