Absoliučioje įskaitoje viena geriausių Lietuvos ralio komandų liko 15-oje vietoje, nors turėjo puikias galimybes patekti į geriausiųjų dešimtuką. Penkių minučių baudą gavę už praleistą greičio ruožą, V. Švedui ir Ž. Sakalauskui nesutrukdė pasiekti geriausią rezultatą nepriklausomos šalies istorijoje.
– Vytautai, koks pagrindinis tikslas būtų šiame WRC etape? , – Balsas.lt paklausė V. Švedo.
– Kai dalyvauji savų žiūrovų akivaizdoje tikslas numeris vienas – pabaigti lenktynes „nuo...iki“. Neturėti didelių problemų, nes kiekvienas kilomentras, kuris ne toks greitas dėl techninės kliūties gerokai bloškia tolyn. Svarbiausia – likti ant kelio ir pabaigti lenktynes, kad nebūtų gėda. Greitis turėtų būti stabilus, o po to kaip jau bus įsivažiavimas, dėliosis daugiau mažiau pozicija. Žinoma, pakankamai solidžiai pasirodyti Lietuvoje (aut. past. WRC etapas Lietuvoje vyks Druskininkuose).
– Kuo Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF) galėtų psimokyti iš šių lenktynių organizavimo?
– Manau, kad LASF po šių lenktynių tikrai įgaus patirties: pamatę, pasižiūrėję ir supratę. Tos patirties tikrai trūksta, nes yra mažai stažuojamasi užsienyje tokio lygio varžybose. Ta patirtis kažkiek galbūt po to bus išnaudojama Lietuvos ir Baltijos ralio čempionatų metu.
– WRC etapas Lietuvoje vyks dar trejus metus, yra kuriami planai kitiems metams?
– Labai daug lemia finansai. Čia ne šachmatai ar šaškės, kur nusipirkai lentą, o jeigu nepasisekė nusipirkai kitą. Šiame sporto veikia didelis mechanizmas, kuris ir daro tą pakankamai sunkų sprendimą ir projektą sudalyvauti tokiame renginyje. Priklauso tai ne tik nuo manęs, bet ir mechanikų, rėmėjų, kurie surenka tuos pinigus ir leidžia mums dlayvauti. Taip pat nuo žurnalistų, kurie duoda atgalinį ryšį rėmėjams ir pamato, kad jų indėlis yra matomas. Mes esame viename laivelyje kaip voverė tame pačiame ratelyje: „Mes be jūsų niekas, jūs be mūsų irgi“.
– Pasaulio ralio čempionatui prabėgus liks įveikti tik Lietuvos pirmenybes?
– Šiais metais užsibrėžę tikslą važiuoti dvejuose čempionatuose – Lietuvos ir Latvijos, kuriame dabar esame antroje vietoje. Siekiame ten nugalėti, nes yra prioritetinis šiemet. Žinoma, mūsų šalies pirmenybėse susigrąžinti čempionų vardus irgi yra siekiamybė. „Saulės“ ralį bandysime laimėti penktą kartą, „300 Lakes“ – ketvirtą ir Druskininkų - „n-tąjį“. Tie čempionatai – pakankamai didelis iššūkis.
– Kuris iš pasaulio ralio čempionatų dalyvių Jums siektinas pavyzdys?
– Be abejo, „Volkswagen“ gamyklinė komanda. Labai imponuojanti komanda savo precizika, savo serviso zona, pasiruošimu ir, žinoma, vairuotojų pasirinkimu. Sebastienas Ogieras, kuris jau dabar neturi analogo. Bent jau skaičiuojama, kad jis turi teorines galimybes išsiveržti į priekį pagal laimėtus etapus, kas atrodė šiame pasaulyje mūsų šimtmetyje niekam nepavyks padaryti. Žinoma, ir visi Skandinavijos atstovai – Jari-Matti Latvala ir Andreasas Mikkelsenas. Su pastaruoju teko nemažai kovoti toje pačioje Estijoje ir Latvijoje. Skandinavai plius S. Ogieras – mano favoritai.
