Todėl susirgimų atvejų skaičius kyla ir jau kalbama apie trečiąją bangą, nors pastebimų atlaisvinimų po antrosios bangos žmonių socialiniame gyvenime net ir nebuvo.
Europa jau kyla
Skirtingose Europos šalyse jau eksperimentuojama ieškant saugiausių variantų grįžti į aktyvesnį gyvenimą. Bandomieji kultūriniai bei sporto renginiai jau surengti Vokietijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Prancūzijoje bei kitose šalyse.
Visų saugumo pricipai panašūs – žiūrovai arba turi pateikti neigiamą testo rezultatą arba testuojami vietoje prieš renginį, dėvimos kaukės, vykdoma dezinfekcija bei vėdinimas, vienuose renginiuose išlaikomi atstumai tarp žiūrovų, kituose – ne.
Renginių tikslas – įsitikinti, kad į renginį patenkant tik neigiamus COVID-19 testų rezultatus turintiems asmenims bei laikantis saugumo reikalavimų, renginiai yra saugūs. Tai – tarsi šviesa tunelio gale žmonėms, pavargusiems nuo suvaržymų.
Daugiausiai visos Europos dėmesio sulaukė pastaruoju metu vykstantis bandomųjų renginių ciklas Berlyne, apimantis net 9 skirtingus renginius. Visi jie skirtingo tipo – spektakliai teatro salėse, muzikos pasirodymai filharmonijoje, koncertai bei vakarėliai naktiniuose klubuose. Įvykdęs jau 2 suplanuotus renginius, projektas tęsis toliau ir visą balandžio mėnesį, o tyrimai bus pristatyti jam pasibaigus.
Iki šiol vykdyti analogiški bandymai užsienio šalyse parodė, kad po tokių renginių susirgimų neužfiksuojama arba fiksuojami pavieniai atvejai, kurių užsikrėtimo priežastis nėra siejama su įvykusiais renginiais.
Tai parodo, jog tikimybė užsikrėsti yra kur kas didesnė gyvenant įprastinį gyvenimą, lankantis viešose vietose, parduotuvėse, dirbant darbovietėse, bendraujant su artimos aplinkos žmonėmis, kur testavimas nėra atliekamas bei saugumo priemonės yra minimalios.
Socialinio–kultūrinio gyvenimo perspektyvos Lietuvoje
Lietuvoje visi susibūrimai – įskaitant renginius, kino sales, sporto klubus – duris užvėrė lapkričio 6 dieną, įsivyravus antrajai pandemijos bangai. Nespėjus įvesti atlaisvinimų kultūros ir sporto srityje (tik minimalius – muziejų lankymą) jau kalbama apie trečiąją bangą ir naujus griežtinimus.
Ateities perspektyvos taip pat miglotos – skiepai, imunitetas persirgus neatveria kelių į aktyvesnį socialinį gyvenimą, o tai įprastinio gyvenimo pasiilgusiems žmonėms nesuteikia motyvacijos laikytis nustatytų saugumo taisyklių.
„Matome, kad esamos suvaržymų priemonės tampa neveiksmingos. Žmonės buriasi į nelegalius vakarėlius, bendrauja su draugais ir artimaisiais, ieško būdų kaip save realizuoti, nes tiesiog pavargo būti uždaryti be jokios aiškios vizijos. Užsienyje matomi pavyzdžiai įkvepia – įvairiose šalyse stengiamasi ieškoti būdų, kaip grąžinti žmonėms tai, ko jie labiausiai pasiilgo, tuo pačiu užtikrinant jų visišką saugumą. Mes, kaip daugiafunkcinė arena, turinti didelę patirtį saugiai organizuojant renginius, esame pasiruošę ieškoti būdų kultūrai ir sportui ir Lietuvoje, – sakė „Žalgirio“ arenos ir Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas. – Taip pat matome ir tai, kaip „Žalgirio“ sirgaliai pasiilgo krepšinio, o tuo pačiu ir žalgiriečiams jausti savo ištikimiausių sirgalių palaikymą – ypatingai svarbu.“
Kauno „Žalgiris“ saugumo standartus įsivedė organizuojant rungtynes su žiūrovais praėjusių metų vasario pabaigoje bei kovo pradžioje. Rungtynės su žiūrovais buvo organizuojamos ir šį rudenį iki antrosios bangos. Laikantis tuo metu galiojusių reikalavimų (sodinant žmones šachmatais kas antra kėdę) į „Žalgirio“ arenoje vykusias dvejas Eurolygos rungtynes spalį rinkosi per 5000 žiūrovų ir po šių rungtynių nebuvo fiksuota protrūkių ar susirgimų.
Pateiktas pasiūlymas Vyriausybei
„Žalgirio“ arena išnagrinėjusi Europoje matomus pavyzdžius kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su pasiūlymu prisijungti prie kitose šalyse matomų tendencijų ir taip pat ieškoti būdų, kaip saugiai grįžti į socialinį-kultūrinį gyvenimą Lietuvos piliečiams.
„Esame pasiruošę ieškoti saugių būdų ir parodyti, kad renginiai gali būti organizuojami visiškai saugiai. Visi saugumo reikalavimai, kuriuos taiko kitose šalyse organizuojant eksperimentinius renginius, mums yra nesudėtingai įgyvendinami, o didžioji dalis – jau ir išbandyti praktiškai.
Tam, kad suteiktume vilčių pramogų sektoriui, be abejo, neužtenka tik mūsų noro. Reikalingas valdžios pritarimas, palaikymas. Tik veikdami kartu – renginių organizatoriai, kultūros įstaigos kartu su ministerijomis, sveikatos institucijomis – galime rasti saugių sprendimų ir taip suteikti vilties ne tik merdinčiam kultūros ir sporto sektoriui, bet – svarbiausia – visiems žmonėms. Visi esame socialios būtybės ir to bendravimo mums visiems reikia ir mūsų visų pareiga suteikti žmonėms vilties ir galimybių tą daryti“, – kalbėjo P.Motiejūnas.
„Žalgirio“ organizacija pasiūlyme pateikė ir siūlymą išbandyti dar vieną galimybę, kuri pravers ateities renginiams bei verslui – imuniteto pasą. Šiuo metu tik kuriama sistema, bet panašu, kad ateityje jis galėtų tapti reikšmingu veiksniu, galinčiu padėti atlaisvinti suvaržymus. Imuniteto paso kūrimo etape praverstų testavimas dėl jo praktinio pritaikymo ir naudojimo žmonių susibūrimo vietose.
Todėl bandomuosius renginius „Žalgirio“ arenoje būtų galima išnaudoti ir ieškant būdų atidirbti sėkmingą ir praktikoje pritaikomą imuniteto pasą.
Apie „Žalgirio“ organizacijos kreipimąsi dėl eksperimentinių rungtynių organizavimo užsiminė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas 2021 kovo 29 d. interviu su BNS.
Šiuo metu pasiūlymas nagrinėjamas Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų bei Kultūros ministerijose.
