Laimei, praėjusi savaitė daug ką pakeitė. BBC tinklalapis olimpinių žaidynių metu sukūrė programą, kuria naudojantis kiekviena mergina galėjo atrasti savo svorio ir ūgio atletės atitikmenį.
2012 Londono olimpinės žaidynės šiandien yra plačiai giriamos dėl įsigaliojusios lyčių lygybės, mat tai buvo pirmosios žaidynės, kuriose moterys galėjo dalyvauti visose sporto šakose išvien su vyrais. Ir, akivaizdu, kad tai ne vienintelis pokytis: įsigaliojo naujas sektinų moterų stereotipas, t.y. moters kūnas vertinamas ne tik pagal estetinius kriterijus, bet ir pagal fizinius gabumus.
Olimpinė 100 metrų bėgimo čempionė - Shelly-Ann Fraser-Pryce (nuotr. SCANPIX)
„Mes gyvename amžiuje, kuriame daugiausia dėmesio kreipiama į kūną ir jo grožį, tačiau pastarąsias savaites stebėjome bėgančius ir šokančius į aukštį atlečių kūnus, – sako mokyklos psichologė, Linda Papadopoulos. – Staiga, klausimas „ar aš liekna“ pasirodo toks pat kvailas, koks jis iš tiesų yra.“
Praėjusias dvi savaites mūsų televizorių ekranuose puikavosi ne naujausios kartos dietos, o TV žvaigždės, moterys – sportininkės, kurios yra raumeningos, atrodo galingos ir nebijo pasirodyti kitų akivaizdoje suprakaitavusios. Kita vertus, pasibaigus olimpinėms žaidynėms, tik 5 proc. visos spaudos buvo skirta moterų sportui.
„Mes įpratę matyti moteris silpnas ir bejėges, tačiau olimpinės žaidynės – puikus pavyzdys, kad moters kūnas yra gabus viskam. Svarbu, kad jaunos merginos žinotų, kad jos gali padaryti ir pasiekti bet ką“, – sakė keturiolikmetė vienos Londono mokyklos mokinė.
Kita 22 metų mergina teigia, anksčiau išgyvenusi dėl savo „kresnų“ kojų, bet po žaidynių ji tarė: „kai ėjau ir pamačiau savo atvaizdą vitrinoje, pagalvojau, kad mano kojos yra stiprios ir aš tuo didžiuojuosi.“
Olimpinis auksas – JAV gimnastei G. Douglas (nuotr. SCANPIX)
Daugelį metų, merginos vengdavo fizinio lavinimo pamokų, nes sportuodamos vaikinų akivaizdoje nesijausdavo gerai bei nerimavo, ką jie ims galvoti, pamatę jas suprakaitavusias, ar ne tokias moteriškas, kokias jiems įprasta matyti.
Buvusi olimpinė plaukikė Sharron Davies teigia, kad mokyklose nėra pakankamas sporto šakų pasirinkimas merginoms. „Toks sportas kaip „Zumba“ ar šokiai turėtų būti kiekvienos mokyklos fizinio lavinimo dalyko programoje, ypatingai, jei mergaitės nenori žaisti ledo ritulio ar krepšinio.“
Cheryl Cole (nuotr. SCANPIX)
„Kai pasikalbu su mokyklos mergaitėmis, vienas iš labiausiai slegiančių dalykų yra monolitinis požiūris į sektinus pavyzdžius. Paprastai tai yra Kim Kardashian ar Cheryl Cole – gražios, savimi pasitikinčios moterys, realizuojančios save pramogų industrijoje. O štai matydamos olimpines atletes merginos ima galvoti: „Ne tik noriu būti į ją panaši, bet ir turiu įdėti daug darbo, kad būčiau tokia kaip ji“, – sako Papadopoulos.
Kim Kardashian (nuotr. SCANPIX)
Dar vienas sektinas pavyzdys – reikšmingi Olimpinių žaidynių momentai, kurių metu moterys spaudžia vienai kitai ranką, apsikabina, sveikina priešininkę, nesvarbu laimėjus ar pralaimėjus rungtynes. Tai atitolsta nuo muilo operų ir dramų, kur moterys pavydi viena kitai, nuolat pykstasi ar net įsikabina viena kitai į plaukus.
Ar 2012 metų Olimpinės žaidynės pakeis sektinus moterų stereotipus ir jų požiūrį į save? Londono mokyklos mokinė, Nina Morris– Evans, nemano, kad tai truks ilgai. „Aš nemanau, kad olimpinės žaidynės paliks ilgalaikius rezultatus, kadangi per daug dėmesio žiniasklaidoje ir televizijoje yra skiriama tobulam moters kūnui. Vis dėlto, tikiu, kad šis įvaizdis išliks žmonių mintyse, jie visada atmins ką žmonės pasiekia turėdami sveikus ir stiprius kūnus, ir galbūt tai kada nors pakeis jų nusistovėjusį požiūrį į save.“
Ulyana Trofimova (nuotr. SCANPIX)
