23 metų saugas į Vilnių sausį atvyko iš Švedijos, kur yra gimęs ir užaugęs. Jo tėvai – emigrantai iš Bosnijos ir Hercegovinos. Dino motina į Švediją atvyko prasidėjus karui, o jo tėvas – ketveriais metais vėliau.
Futbolas nuo vaikystės
Futbolo kamuolį spardyti jis pradėjo ketverių ar penkerių metų amžiaus. „Mane treniravo tėtis nuo pat tada, kai išmokau vaikščioti. Viskas, ko norėjau vaikystėje – žaisti futbolą“, – prisiminė Dino.
Jis anksti suvokė, jog norėdamas pasiekti aukščiausią lygį, turės dirbti daugiau nei kiti. Įrašas Dino mokyklos knygelėje skelbė aiškiai: „noriu tapti profesionaliu futbolininku.“
Būsimo futbolininko tėvas ne tik palaikė sūnų, bet ir tapo jo asmeniniu treneriu, dietologu bei psichologu. „Kai buvau mažas, treniruodavausi su juo kiekvieną dieną. Kai man suėjo 12 ar 13 metų, jis tapo ir mano komandos treneriu. Jis buvo žmogus, kuris ne tik mane treniravo, bet ir mokė, kaip elgtis profesionaliai, kaip prižiūrėti savo mitybą, poilsį ir visada dirbti daugiau nei kiti“, – pasakojo Dino.
Jo tėvas jam tapo ne tik futbolo mokytoju, bet ir svarbiausiu įkvėpėju. „Be jo čia nesėdėčiau. Tai buvo ilga ir sunki kelionė, tačiau labai džiaugiuosi, kad esu čia dabar“, – teigė Dino.
Buvo kapitonu
Futbolo kelią jis pradėjo gimtajame mieste esančio „Örebro“ SK akademijoje. Tačiau labai greitai suprato, kad nori didesnių iššūkių ir pereiti į vyrų futbolą. Jis prisijungė prie „Örebro Syrianska“ komandos, kurioje praleido ketverius metus, ilgainiui tapo kapitonu.
„Mano didžiausios stiprybės – lyderystė, aikštės matymas, perdavimai ir smūgiai. Esu žmogus, kuris veda kitus pirmyn“, – sako saugas.
Žiemą žaidėju domėjosi ir Švedijos aukščiausios lygos klubai, tačiau sulaukęs skambučio iš „Žalgirio“ jis nedvejodamas susikrovė lagaminus ir atvyko į Vilnių. „Po savaitės pajutau, kad tai visiškai teisingas žingsnis. Komanda turi tokią pačią viziją kaip ir aš. Mūsų mentalitetas sutampa, o tai labai svarbu“, – patikino futbolininkas.
Jam antrino ir žaidėjo pagrindinis palaikytojas. „Aš kilęs iš Balkanų, ir matau šiame klube tą pačią kovinę dvasią, kuri yra svarbi tobulėjimui“, – paantrino Salčinovičius vyresnysis. Jis Lietuvoje ne pirmą kartą – buvo lankęsis 2013 metais, kai lemiamas rungtynes dėl patekimo į Pasaulio čempionatą žaidė Bosnijos ir Hercegovinos rinktinė.
Dino jau spėjo pastebėti „Žalgirio“ struktūros profesionalumą ir žaidimo lygį, kuris aukštesnis nei ten, kur jis žaidė anksčiau. „Viskas čia greičiau, stipriau, geresnės komandos. Bet esu pasiruošęs šiam iššūkiui“, – sakė jis.
Taip pat jis džiaugiasi, kad komandoje jau turi gerą draugą Mohamedą, su kuriuo žaidė dar nuo 2016 m. „Paskutinius trejus metus buvome tiesiog geriausi draugai. Kartu galime padėti vienas kitam tapti stipresniems tiek fiziškai, tiek psichologiškai“, – tikino D. Salčinovičius.
„Žalgirio“ komanda naują sezoną pradės vasario 22 d. Supertaurės rungtynėmis Vilniuje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
