Prieš rungtynes šimtas Rumunijos sirgalių vieninga, tačiau ne itin garsia eisena pasiekė Dariaus ir Girėno stadiono prieigas. Rungtynių pradžioje jie kūrė pirotechnikos šou tribūnose, tačiau šou aikštėje prasidėjo sėkmingai šeimininkams.
Andrei‘us Ratiu po Justo Lasicko skerso perdavimo sužaidė ranka baudos aikštelėje, o teisėjas iš Škotijos Nicholasas Walshas nesudvejojęs skyrė baudinį. VAR kambario kolegos kvietė arbitrą prie peržiūros ekrano, tačiau šis sprendimo nekeitė – baudinys.
„Aš jau sakiau, kad eikim kampiniui ruoštis. Šiemet VAR daugiau žudė mus nei gelbėjo, bet teisėjo sprendimas buvo toks ir dėl to džiugu“, – vėliau pasakojo komandos kapitonas J. Lasickas.
Prie kamuolio stojęs Armandas Kučys buvo preciziškai tikslus – kamuolys suspurdėjo tinkle ir jau 7-ąją minutę E. Jankausko auklėtiniai veržėsi pirmyn 1:0.
„Malonu įmušti namuose, prie savo žiūrovų. Gaila tik, kad taškų nėra. Su tokiais varžovais žaisti kaip lygūs su lygiais, bet nepelnyti taškų... Apmaudu, bet toks futbolas“, – po rungtynių sakė A. Kučys, mušęs jau ketvirtą įvartį per karjerą rinktinėje.
Džiaugsmas truko neilgai – jau 18-ąją minutę prie baudinio žymos kamuolį statėsi rumunas Răzvanas Marinas. Gvidas Gineitis baudos aikštelėje varžovų kampinio metu kabino kamuolį ranka ir rezultatas tapo lygus, nors Edvinas Gertmonas pirštų galais ir lietė „Cagliari“ klubo saugo smūgiuotą kamuolį.
Antrajame kėlinyje nugalėtoją galiausiai nulėmė kontrataka. G. Gineitis iš geros padėties atliko baudos smūgį, tačiau pataikė į gyvatvorę, o Rumunija išskubėjo į ataką – nuo kranto iki kranto nuskuodęs Denisas Dragušas pelnė įvartį.
Lietuviai bandė kabintis už pirmojo taško, tačiau iškovoti jo nepavyko – abejas šio lango rungtynes E. Jankausko vyrai namuose pralaimėjo identišku rezultatu 1:2.
Keturi pralaimėjimai per keturis susitikimus – taip kol kas klostosi Tautų lygos ciklas Lietuvos rinktinei, kuriai kitą mėnesį teks sužaisti paskutines dvejas rungtynes išvykoje su Kipru ir Kosovu.
– Treneri, vėl žaidimas neblogas, bet ir toliau nulis taškų taupyklėje. Tikriausiai vėl panaši daina?
– Kaip ir būtų banalu, bet reikia taip ir pasakyti, kad labai lygios rungtynės buvo. Net nežinau... Mes turbūt jau kalbėjom daug kartų, kad šitam lygy daug sprendžia detalės. Šiandien dar vienas to įrodymas. Niekuo nenusileidome, antrajame kėlinyje buvome ilgiau su kamuoliu, gal nedominavome, bet praleidome įvartį, kai patys buvome prie varžovų vartų. Labai apmaudu. Gaila pastangų, kurias įdėjo žaidėjai, atsidavimas buvo pavyzdingas, gaila žiūrovų, kuriems nepavyko padovanoti taškų. Nesinori visko nupiešti juoda spalva, nes žaidėme apylygiai su komanda, kuri yra stipriausia grupėje. Mes vieninteliai, kurie įmušė įvarčius į jų vartus, kažkiek apsunkinome jiems gyvenimą, davėme pasipriešinimą. Apmaudu, kad likome su nuliu taškų.
– Prieš tris dienas žaidėte su Kosovu, tad kurios rungtynės jus džiugino labiau?
– Žaidimo prasme džiugina abejos rungtynės. Šiandien fizinių duomenų skaičiai rodo, kad rungtynės buvo intensyvesnės. Džiugina, kad antros rungtynės nėra mums pragaras kaip buvo anksčiau, kai turėdavome kritimą, nesugebėdavome atsistatyti. Šiandien fiziniu atžvilgiu buvo labai geros rungtynės.
– Kaip aiškinate klaidas, po kurių krito antrasis Rumunijos įvartis?
Turbūt tu turi akimirką sprendimui priimti: ar griauti žaidėją, ar leisti jam bėgti. Buvo Vykintas Slivka šalia, jis jau turėjo geltoną kortelę, nenorėjo antros pasiimti. Matome klaidas, bet aišku, šitie atlikėjai žaidžia aukščiausiame lygyje. Gal mūsų žaidėjų lygyje toks epizodas nėra toks pavojus, kai vidurio gynėjas nuo baudos aikštelės traukia su kamuoliu link mūsų vartų tarp keturių žaidėjų. Gal neatrodė, kad čia kažkoks didelis pavojus, bet matėme, kuo tai užsibaigė. Tokie atlikėjai nusprendžia rungtynių baigtis.
– Futbolininkai kalbėjo, kad čia buvo toks mačas, kai reikia jiems prisiimti atsakomybę. Ką jūs pats akcentavote rūbinėje?
– Kartu klystame, kartu mokomės. Pirštais rodyti tikrai nėra prasmės. Svarbiausia suprasti tas klaidas, situacijas, kokius sprendimus priimti. To reikia. Kaltinti kažką – to nedarysime. Mano manymu, pastangos buvo maksimalios, žaidėjai išspaudė iš savęs viską, jokių priekaištų jiems negali būti.
– Justas Lasickas sakė, kad teisėjui bėgant prie VAR ekrano komandos draugams leptelėjo, jog reikia eiti kelti kampinį, nes baudinį atšauks. Kokios buvo jūsų mintys?
– Žiūrint į mūsų santykį su VAR, nieko gero iki šiol nebuvome gavę. Keistoka, kad tiek ilgai žiūrėjo teisėjas. Turėjau ir aš tą jausmą, kad, jei taip ilgai žiūri, bus ne mūsų naudai. Šįkart ir mums nuskilo.
– O kaip jums atrodė abu teisėjo paskirti baudiniai?
– Na, kurį gavome, tai čia dalis ir mūsų išsidėstymo klaidingo. Turime ir patys prisiimti atsakomybę, išsidėstėme ne taip, kaip turėjome. Dėl to kamuolys praėjo pro pirmą virpstą, atsitrenkė į žemę, jo mūsų žaidėjas net nematė ir sureaguoti nebuvo įmanoma. O kur paskyrė mūsų naudai? Tokius jau stato baudinius. Jei būtų nepastatęs, debatų ilgų irgi gal nebūtų buvę.
– Turinys geras, bet nulis taškų. Psichologiškai tai komandos neslegia?
– Jaučiame, kad esame iki šiol vienintelė komanda, kuri sukėlė pasipriešinimą geriausiai grupės komandai. Prie to turime nulį taškų, nors turėjome geras rungtynes ir su Kipru, ir Kosovu. Buvome verti daugiau. Šios aplinkybės rodo į trūkumus, kurie yra komandoje. Mes nesugebame realizuoti susikurtų progų. Čia mūsų silpna vieta, reikia pasitempti. Kiek progų susikuriame – tai džiugina, taip pat ir varžovams jų neleidžiame kurti daug. Tai geras žingsnis į priekį. Bendras vaizdas neblogas, žiūrint į skaičius. Nenoriu nieko girti ar teisintis, bet, žiūrint į xG (tikėtini įvarčiai – aut. past.), mes įmušėme mažiau nei susikūrėme, bet praleidome daugiau nei susikūrė priešininkai. Tie įvarčiai buvo pasiekti iš sudėtingų situacijų. Tai arba jų meistriškumas, arba sėkmės trūkumas mums. Verta pažymėti, kad įvarčiai į mūsų vartus krito neatsitiktiniai, bet išpildymas buvo gerų meistrų.
