Įspūdžiais iš būsimųjų žiemos olimpinių žaidynių sostinės dalijasi vasario pabaigoje Kanadoje apsilankiusi Vankuverio olimpiados Lietuvos misijos vadovė, olimpinė čempionė Vida Vencienė.
Likus mažiau nei metams iki Vankuverio žiemos olimpinių žaidynių, šiame Kanados mieste kartu su 75 šalių delegacijomis sporto bazes ir kitus olimpinius objektus apžiūrėjo Lietuvos tautiniame olimpinio komitete (LTOK) žiemos sporto šakas kuruojanti V.Vencienė ir LTOK užsienio ryšių direktorė Ijolė Domarkienė.
Vyks dviejuose miestuose
Olimpinės žaidynės rengiamos dviejuose Kanados miestuose. Vankuveryje vyks žaidynių atidarymo bei uždarymo iškilmės. Jos, beje, bus surengtos ne stadione, o uždaruose Ledo rūmuose, kuriuose tilps iki 60 tūkst. žmonių. Sporto delegacijos, pražygiavusios atidarymo ceremonijoje, nevargs kaip vasaros žaidynių dalyviai arenos viduryje, o patogiai susės tribūnose ir stebės meno meistrų pasirodymus bei oficialią ceremoniją.
Vankuveryje rungtyniaus dailiojo ir greitojo čiuožimų meistrai bei ledo ritulininkai. Visos kitos varžybos – slidinėjimo, biatlono, kalnų slidinėjimo, rogučių ir kitos – vyks kalnų miestelyje Visleryje, esančiame 120 km nuo Vankuverio.
„Atstumas, atrodytų, nedidelis, tačiau važiuoti iki jo tenka apie tris valandas. Kai vieną dieną delegacijas vežė į viršų, autobusas nuolat patekdavo į spūstis. Tačiau sportininkai dėl to tikrai nekentės, nes vieni gyvens apačioje, Vankuveryje, kiti – viršuje, Visleryje. Tiesa, sportininkams teks nusileisti į Vankuveryje vyksiančias atidarymo ir uždarymo ceremonijas“, – sakė V.Vencienė.
Trasos vis sudėtingesnės
„Visų sporto šakų atstovai jau išbandė olimpines trasas per jose surengtas priešolimpines varžybas.
Kovo mėnesio viduryje per pasaulio taurės etapą olimpinę trasą išbandys ir mūsų biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė. Kiti rinktinės nariai, kai turės kelialapius, manau, taip pat turės laiko šias trasas išbandyti“, – sakė Lietuvos misijos vadovė.
Be to, sportininkai galės susipažinti su varžybų vieta prieš pat žaidynes, nes olimpinis kaimelis pradės veikti likus daugiau kaip savaitei iki žaidynių pradžios.
Lietuvos misijos vadovės nuomone, kanadiečiai parengė gana sudėtingas trasas. „Nežinau, kodėl, bet per kiekvienas žaidynes trasos vis sunkinamos ir sunkinamos. Tačiau sportininkai rungtyniaus nedideliame aukštyje – 1000 m virš jūros lygio. Olimpiniai kaimeliai dar statomi, šiuo metu vyksta apdailos darbai. Olimpiečiai gyvens buto tipo kotedžuose. Kaip paprastai, po žaidynių juos išsipirks vietos žmonės. Butai nedideli, bet patogūs. Manau, bus sudarytos pakankamai geros sąlygos, niekuo nesiskiriančios nuo Solt Leik Sičio, Turino ar Nagano olimpinių žaidynių“, – sakė V.Vencienė.
Sniego neturėtų pritrūkti
Žaidynių misijų vadovams lankantis Vankuveryje, ten buvo nepaprastai gražus oras, pilna sniego. „Paprastai tuo metu Vankuveryje, pasak kanadiečių, oras būna prastesnis. Bet organizatoriai tikino, kad kalnuose problemų dėl sniego tikrai nekils, dirbtinis sniegas čia niekada nenaudojamas“, – sakė V.Vencienė.
Tačiau Lietuvos misijos vadovė priminė, kad žiemos sportas niekada neapsieina be staigmenų. Vasario viduryje Lenkijoje vyko Europos jaunimo olimpinis festivalis. „Likus trims dienoms iki varžybų atidarymo, visai nebuvo sniego. Žaidynėms prasidėjus, užėjo baisi audra, net buvo atidėti pirmos dienos startai. Gamta iškrečia tokių pokštų, ir niekas negali pasakyti, kas bus. Bet kanadiečiai tikisi, kad tokių stichijų kaip Lenkijoje nebus. Mano nuomone, Vankuveris yra puikiai pasiruošęs“, – tvirtino olimpinė čempionė.
Naujas miestas
Vankuveris – vakarinėje Kanadoje, Ramiojo vandenyno pakrantėje, išsidėstęs uostamiestis – gana jaunas miestas, įkurtas vos prieš 123 metus. Trečiame pagal dydį Kanados mieste gyvena 1,8 mln. žmonių. „Miestas man pasirodė panašus į stiklinį akvariumą. Vilniuje, Konstitucijos prospekte, turime 3–4 stiklinius dangoraižius. Ten tokių stiklinių, tik gerokai didesnių, namų pristatytas visas miestas“, – įspūdžiais dalijosi V.Vencienė.
Dalyviai paaiškės gegužę
Planuojama, kad Lietuvos delegaciją Vankuverio olimpinėse žaidynėse kartu su sportininkais, treneriais, medikais ir misijos vadovais sudarys 19 žmonių.
Pasak V.Vencienės, galutinė delegacijos sudėtis paaiškės tik kitų metų sausio mėnesį. Tačiau Lietuvos misijos vadovė tikino, kad 90 proc. rinktinės sudėtis bus aiški jau šių metų gegužę.
Anot V.Vencienės, šimtaprocentinė olimpinių žaidynių rinktinės narė yra biatlonininkė D.Rasimovičiūtė, o daugiausia klaustukų – dėl šokėjų Deivido Staigniūno ir Katerinos Kop li. JAV pilietė K.Kopli galės atstovauti mūsų šaliai tik tuo atveju, jeigu jai išimties tvarka bus suteikta Lietuvos pilietybė.
Tokį prašymą šiemet šalies Prezidentui Valdui Adamkui jau įteikė Kauno meras Andrius Kupčinskas. 2009 m. Europos čempionate Lietuvai atstovavusi čiuožėjų pora iškovojo aukštą 10 vietą. Dėl kelialapio į Vankuverį šokėjams dar teks pakovoti šį mėnesį vyksiančiame pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate Los Andžele.
Prakaito kaina
Ar labai pasikeitė žiemos sportas nuo 1988 metų, kai pati V.Vencienė Kalgaryje iškovojo olimpinį aukso medalį?
„Technologijos tobulėja kiek vienais metais, kasmet išrandamos naujos slidės, tepalai. Bet pats darbas, be abejo, nepasikeitė. Nedirbsi daug, niekur nevažiuosi. Reikalingi kilometrai, 5–6 treniruočių valandos per dieną. Nuo to niekur nepabėgsi. Be abejo, trasos darosi vis sudėtingesnės. Kalgaryje atrodė, kad tokių sunkių dar niekur nebuvo. Japonijoje, Nagane, jos buvo dar sunkesnės. Apskritai žiemos sporto šakos reikalauja nepaprastos ištvermės“, – sakė olimpinė čempionė.
Arvydas Jockus
AFP/Scanpix nuotr.
