Sporto šakų atstovų manymu, finansavimas toli gražu nepatenkina poreikių. Jie kelia klausimą, ar teisingai įvertinama, kaip, kam ir kiek atiteks finansavimo?
Vadovaujantis Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintu patikslintu Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sąlygų aprašu, sporto federacijoms 75 proc. lėšų skiriama už pasiektus rezultatus tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose.
Tuo tarpu 10 proc. – už organizacinės, vadybinės ir administracinės veiklos rezultatus, 15 proc. – už nacionalinių varžybų sistemoje dalyvaujančių sportininkų skaičių.
12 strateginių sporto šakų federacijoms iš viso skirta 11,86 mln. eurų. Daugiausiai lėšų pasiekė Lietuvos krepšinio federaciją – 2,41 mln. eurų (apie 0,5 mln. daugiau nei pernai).
Lietuvos lengvosios atletikos federacijai atiteks 1,73 mln. eurų (apie 40 tūkst. mažiau nei pernai), asociacijai „LTU Aquatics“ – 1,65 mln. eurų (apie 0,4 mln. mažiau nei pernai) Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijai – 1,31 mln. Eur (apie 0,4 mln. mažiau nei pernai), Lietuvos irklavimo federacijai – 1,18 mln. eurų (apie 20 tūkst. mažiau nei pernai ).
23 neolimpinių sporto šakų federacijoms skirta 1,4 mln. eurų. Negalią turinčių asmenų sporto organizacijoms paskirstyti 2 mln. eurų, o likusi dalis skirta į olimpinių žaidynių programą neįtrauktoms sporto šakoms.
Jaučia pinigų trūkumą
Bene visų tv3.lt portalo kalbintų, skirtingų sporto šakų sporto organizacijų atstovai tvirtino, kad finansavimas, o ypač norint konkuruoti tarptautinėse varžybose, yra per mažas.
Kai kurias sporto organizacijas ypač nuliūdino, kad būtent šiemet gautas finansavimas yra ženkliai mažesnis nei pernai.
„Minus 400 tūkst. eurų, lyginant su praėjusiais metais, kai ant nosies kabo olimpinės žaidynės nėra gerai. Didelis galvos skausmas ir reikės kažkaip spaustis, juk niekas nenori karpytis biudžetų. Prieš pat olimpines netekti apie pusę milijono, kai joms turime intensyviai ruoštis yra tikrai negerai. Bet mes tikime, kad kriterijai keisis ir ateityje tokių nesklandumų bus mažiau”, – svarstė Asociacijos „LTU Aquatics“ prezidentas Saulius Binevičius.
Tokios pat nuomonės buvo ir Lietuvos irklavimo federacijos generalinis sekretorius Saulius Ritter, pasak kurio, gerai tai, kad lėšų skirstymas yra visiems aiškiai matomas, tačiau kita vertus, siekiant rezultatų, visada norisi daugiau galimybių turėti.
„Daugumos sporto šakų finansavimas mažėjo, nors artėja olimpinės žaidynės. Galima tik pasvarstyti, ar čia labai gerai? Žinoma, toliau dirbsime, versimės kaip galime, juk vis tiek norisi efektyviai įgyvendinti aukšto meistriškumo programą, pasiekti aukštus rezultatus. Tačiau tam reikia priemonių, juk turime kovoti su užsienio valstybėmis, kurios dažnai visai nesijaudina dėl finansavimo”, – teigė S. Ritter.
Apribojamas galimybes dėl mažo finansavimo išskyrė ir Lietuvos regbio federacijos prezidentas Irmantas Kukulskis, kurio vadovaujamai organizacijai buvo skirta 356 tūkst. eurų (maždaug 50 tūkst. mažiau nei pernai).
„Žiūrint į ateitį, bus labai sudėtinga pasiekti aukštą rezultatą, nes su tokiu finansavimu prieš kitų šalių komandas, kur biudžetai milijoniniai, sunku kažką nuveikti. Jei valstybė nepakeis požiūrio, tai tik laiko klausimas, kas bus. Žiūrime į tai su nerimu, nes metus planuojame iš anksto ir reikia trūkumą kažkaip kompensuoti”, – sakė jis.
Kiekvieno euro svarbą pabrėžė ir apie 50 tūkst. mažiau nei pernai gavusi Lietuvos rankinio federacija, pasak kurios generalinio sekretoriaus Migliaus Astrausko, tiek maždaug federacijai kainuoja vienos, tam tikro amžiaus rinktinės dalyvavimas Europos čempionate.
„Pinigų visada būna per mažai. Pavyzdžiui, praeitų metų federacijos išlaidos buvo apie 750 tūkst. eurų. Taigi 330 tūkst., kuriuos mums skyrė šiemet, nesudaro net pusės bendrų reikmių. Kad įsivaizduotumėte, 50 tūkst. eurų, kuriais mažiau gavome, kainuoja mūsų vienos rinktinės dalyvavimas Europos čempionate. Kažkaip kompensuosimės iš ne valstybės rėmimo, bet tą padaryti bus nelengva”, – mintimis dalijosi jis.
Sistemoje mato nemažai spragų
Sporto organizacijų atstovai pinigų pyrago dalybose mato nemažai spragų, kurios, jų nuomone, didžiąja dalimi ir lemia, jog valstybės lėšų skirstymas sukelia pasipiktinimą.
Viena pagrindinių problemų - vienoje eilutėje statomos tiek komandinės, tiek individualios sporto šakos, nors sportininkų kiekis bei pasiruošimui aukščiausio lygio varžyboms reikalingi resursai skiriasi.
„Ar galima lyginti komandines sporto šakas ir individualiasias? Juk komandos patiria daugiau išlaidų, joms rezultato siekti sunkiau. Tam, kad rankinyje laimėti medalį, tai reikia užauginti šešiolika sportininkų tokio lygio kaip, pavyzdžiui, plaukikė Rūta Meilutytė.
Reikėtų daryti atskirus krepšelius, įvertinant reklamą, masiškumą, piniginę vertę ir pan. Mes lenkiame galvą, kad medalius į Lietuvą veža individualūs sportininkai, tai svarbu. Bet reikia nepamiršti, kad daugiau nei 60 proc. vaikų sporto mokyklose sportuoja komandinėse sporto šakose”, – apie aukšto meistriškumo sporto programų finansavimą kalbėjo su tv3.lt portalu bendravęs rankinio federacijos generalinis sekretorius M. Astrauskas.
Jam antrino ir ledo ritulio federacijos generalinis sekretorius Vaidas Budrauskas.
„Ši sistema yra reikalinga, bet taisytina. Būtina suprasti, kad mes labai skiriamės pagal sportininkų pasirengimą ir varžybų sistemą. Tad tikrai turėtų būti komandinės sporto šakos atskirtos nuo individualių sporto šakų. Bandome rasti balansą, bet dauguma federacijų pritaria, kad komandinių sporto šakų specifika skirtinga ir dalijant pinigus būtina tai suprasti”, – mintimis su tv3.lt portalu dalijosi jis.
Tuo tarpu regbio federacijos prezidentas Irmantas Kukulskis, kalbėdamas apie aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo spragas dar pridėjo, kad bėdų pridaro ir valstybės lėšų skirstyme nenumatytas tam tikrų sporto šakų perėjimas iš vieno krepšelio į kitą.
„Kaip žinome, sporto šakos suskirstytos į tris krepšelius – strategines, kitas olimpines ir į olimpinių žaidynių programą neįtrauktas. O kas jei sporto šaka pakeičia krepšelį? Štai pavyzdžiui prie mūsų krepšelio prisijungia breikas ir beisbolas, tai automatiškai finansavimo eilutė, nors mūsų rezultatai ir neprastėjo, sumažėja.
Ne mes vieni, kai pas mus atsirado krepšelyje papildomų sporto šakų nukentėjome. Visi tokiu atveju finansiškai žymiai mažiau gauna”, – mintimis dalijosi regbio atstovas.
Lietuvos kyokushin karate federacijos, kuri gavo daugiausia pinigų iš į olimpinių žaidynių programą neįtrauktų sporto šakų (220 tūkst. eurų), prezidentas Romas Vitkauskas atkreipė dėmesį į tai, kad skirstant lėšas, atsižvelgiama ir į vadybinę bei administracinę veiklą.
Nors, jo nuomone, dauguma federacijų tikrai sutiktų, jog žymiai svarbiau yra patys rezultatai.
„Ne visai gerai lėšų skirtsyme yra tai, kad įtraukiamas vadybos akcentas. Aukštas meistriškumas turi būti siejamas daugiau su rezultatais, o ne su vadyba”, – bendraudamas su tv3.lt portalu buvo įsitikinęs jis.
Šiemet skirtstant valstybės lėšas strateginių sporto šakų krepšeliui buvo priskirta 12, kitų olimpinių sporto šakų - 26, o į olimpinių žaidynių programą neįtrauktų sporto šakų krepšeliui – 23 sporto organizacijos.
