Vos pasibaigus Lietuvos rinktinės treniruotei Valdemaras Chomičius aikštės viduryje susibūrusiems krepšininkams rėžė kelias uždegančias frazes ir nuskubėjo į treniruoklių salę. Kol žaidėjai susirinko į specialų rinktinės autobusą, 51 metų krepšinio specialistas dar spėjo atlikti keletą raumenis stiprinančių pratimų.
„Fizinio parengimo treneris ne vieną kartą sakė, kad Valdas dar už pusę komandos žaidėjų fiziškai pranašesnis“, – šypsojosi rinktinės fotografas Tomas Tumalovičius.
„Dirbu, sportuoju, kreipiu dėmesį į save, bet dabar negalėčiau prilygti nei vienam žaidėjui. Jie per dieną turi dvi-tris treniruotes, o aš dėmesį skiriu tik pramankštai ir savo formos palaikymui. Tačiau jaučiuosi tikrai gerai“, – prakaitą braukė milžiniška valia pasižymintis buvęs legendinis „Žalgirio“ kapitonas.
– Treneri, kokį įspūdį jums palieka šita atsinaujinusi Lietuvos rinktinė?
– Po rytinės treniruotės treneris Kemzūra suteikė man žodį ir aš pasakiau, kad esu sužavėtas tuo, kaip vyrai dirba, jų atsidavimu. Rinktinėje nėra mūsų geriausių krepšininkų, bet, aš manau, kad šiai dienai mes surinkome žaidėjus, kurie moka ir gali žaisti. Jie nori pasirodyti, o mūsų, trenerių, uždavinys yra suteikti jiems pasitikėjimo savo jėgomis, kad jie galėtų žaisti aukšto rango varžybose ir jas laimėti.
– Šiais metais rinktinėje beveik visi surinkti krepšininkai yra tipiški savo pozicijos atstovai. Tai, kad nėra pozicijomis varijuoti galinčių žaidėjų, kaip broliai Lavrinovičiai ar Artūras Jomantas, rinktinei yra pliusas ar minusas?
– Visose gyvenimo srityse, kuriose būna balansas, būna gerai. Reikia turėti ir sunkių, ir lengvų „centrų“. Reikia turėti ir tokių gynėjų, kurie gali įmesti, ir tokių, kurie gali atiduoti perdavimą. Mūsų įžaidėjai per metus įgavo daug patirties, nes pagrindinis krūvis klubuose krito ant jų pečių. Kalnietis, mano akyse, žaidžia daug užtikrinčiau, nei tai darė prieš keletą metų.
– Prieš porą savaičių sakėte, kad esate labai pavargęs ir norite tik poilsio. Užteko laiko atsipūsti?
– Tada buvo tik pasibaigęs čempionatas ir man tikrai norėjosi šiek tiek atitolti nuo krepšinio. Labai gerai pailsėjau. Penkiolikos dienų man buvo pakankamai. Juo labiau, kad mano toks charakteris, jog be darbo aš daugiau ir negaliu.
Teko ir paplaukioti, ir pasportuoti atostogų metu. Esu kupinas jėgų, minčių ir visiškai atsidavęs rinktinei. Kiek reikės, tiek aš čia ir būsiu.
– Kitą sezoną treniruosite „Triumf“ klubą. Kodėl nusprendėte likti Rusijoje?
– Aš ten jau tikriausiai įpratęs. Žinau, kas ir prie ko. Juo labiau, kad šiais metais reikės daugiau žaisti su jaunais krepšininkais ir jiems reikės perteikti labai daug informacijos. Tai – įdomu. Kai dirbi su vyresniais žaidėjais, kartais nutinka, kad treneris nori laimėti daugiau už pačius žaidėjus. Turi būti priešingai.
– Neketinate kviestis lietuvių į savo vadovaujamą komandą?
– Jei biudžetas leistų, tikrai norėčiau pasiimti visą rinktinę. Kandidatūrų gali būti daug, bet kiekvienas žaidėjas turi atitikti keliamą lygį. Šiais metais aš komandoje galėsiu turėti tik vieną užsienietiį Galėčiau kviesti Jasikevičių, galėčiau kviesti Kalnietį, bet jie turi kontraktus. Be to, ne visi žaidėjai gali sutikti su keliamais tikslais.
Suprantate, klubo biudžetas taip pat yra mažas, todėl žvaigždės neįpirksi, o jei pasikviesi kokį jauną žaidėją, jis nepadės įgyvendinti to tikslo, kuris yra keliamas.
Eimantas Skersis
