Trečiadienį Lietuva 2:1 įveikė Serbiją, o pirmose istorijoje pergalingose rungtynėse prieš buvusios Jugoslavijos valstybę žaidė ir „Ekrano“ futbolininkas Valdas Trakys. Tik rungtynių pabaigoje pasirodžiusiam puolėjui pasižymėti nepavyko, tačiau tai nesugadino šventinės nuotaikos.
Tačiau švęsti Lietuvos čempionų puolėjui ilgai neteko. Jau kitą rytą V. Trakys dalyvavo „Ekrano“ treniruotėje, o savaitgalį kartu su komandos draugais vyks į Šiaulius, kur XXVI-ojo „A lygos“ turo rungtynėse susitiks su „Šiauliais“.
Valdas Trakys pasidalino mintimis apie rinktinę ir sezono pabaigą „A lygoje“.
– Valdai, kaip vertini rinktinės pasirodymą 2010 metų Pasaulio futbolo čempionato atrankos cikle?
– Dvejopai vertinu. Iš vienos pusės norėjosi pasieti daugiau, nei pasiekėme. Iš kitos pusės – nuveikėme nemažai, įveikėme komandas, kurių prieš tai neįkandome, o galutinėje įskaitoje už nugaros liko Europos čempionate dalyvavusi Rumunija.
Pritariu treneriui J. Couceiro: blogai sužaidėme tik su Farerais. Maksimum, ką galėjome išspausti – galėjome užimti antrą vietą ir prasibrauti į atrankos etapą. Su prancūzais nežaidžiau, rungtynes stebėjau kaip žiūrovas.
Manau, kad Paryžiuje galėjome ištempti lygiąsias. Kaune, blogoje aikštėje jie atrodė kur kas geriau. Austrijoje suklydo teisėjas. Tas pats, kuris klydo UEFA Čempionų lygos antrajame kvalifikaciniame etape rungtynėse su „Baku“. Gal jis nemėgsta lietuvių? (juokiasi). Nieko dabar neprikalbėsi. Manau, ciklą sužaidėme garbingai.
– Rungtynėse su Serbija nesušalai? Kur buvo šilčiau: ant atsarginių suolo ar aikštėje?
– Ant suolo buvo šilčiau. Turėjome kuo apsikloti, buvome šiltai apsirengę. Aš tik kelioms minutėms išėjau į aikštę, tačiau ir to pakako kojos pirštus nušalti. Tokiomis oro sąlygomis žaisti tenka labai retai. Bet vertinant vakarykštes rungtynes, mums tokios oro sąlygos padėjo labiau, nei serbų žvaigždėms.
– Atrodo, įsitvirtinai rinktinės aštuonioliktuke, buvai kviečiamas į visas paskutines ciklo rungtynes, tačiau žaidi mažai. Kodėl?
– Toks trenerio sprendimas. Visada norisi žaisti, bet esu komandos dalis. Susitaikau su tuo. Kiek man skiria, tiek žaidžiu. Treneris serbams paruošė šiokį tokį siurprizą, priekyje keisdamiesi žaidė trys mažiukai, atakuojantys iš gilumos.
Taktika pasiteisino. Tris kartus išbėgome vieni prieš vartininką. Gaila, neišnaudojome progų. Antrajame kėlinyje situacija diktavo sprendimus. Reikėjo išlaikyti rezultatą, o ne mušti. Gal todėl pasirodžiau tik rungtynių pabaigoje. Ir tai man džiaugtis pergale nesutrukdė.
– Ar normalu, kad žaidžiant Lietuvos nacionalinei rinktinei Marijampolės stadionas buvo tik puspilnis?
– Ačiū tiems, kas išvis į stadioną atėjo ir mus palaikė. Tokie atvejai tik parodo susidomėjimą futbolu, kurio mums, žaidėjams, trūksta. Austrijoje rungtynės ir mums, ir šeimininkams lėmė tik trečios vietos savininkus, tačiau į rungtynes buvo nupirkti visi 17 000 bilietų.
Tačiau ir sąlygos užsienyje stebėti futbolą – kitokios, nepalyginamos su Lietuva. Jei Lietuvoje būtų toks stadionas, kaip Austrijoje, kuomet visi žiūrovai po stogu, be vėjo, be lietaus, su karštais gėrimais ir užkandžiais, gal ir čia daugiau žmonių susirinktų.
– Atrankos turnyrą baigėte pergale, tačiau į Pasaulio čempionatą nepatekote. Iki kada atsisveikinote vienas su kitu?
– Kitą mėnesį gali įvykti draugiškos rungtynės. Jei jų nebus, susitiksime Skype arba čia, Lietuvoje, su grįžusiais atostogauti.
– Treneris Jose Couceiro po rungtynių su Serbija žaidėjams apie savo ateitį rinktinėje užsiminė?
– Atsisveikinimo visam laikui neišvydome. Norėčiau, kad J. Couceiro liktų, manau, jis Lietuvos rinktinei gali duoti daug naudos. Tačiau ne žaidėjai renka trenerį. LFF ir treneris spręs tolimesnę bendradarbiavimo galimybę.
– Ar pergalė prieš serbus motyvacijos „A lygos“ finišui pridėjo?
– „Vėtros“ atstovų rinktinėje buvo daugiau, nei „Ekrano“. Pastoviai pajuokaudavome, traukdavome vienas kitą per dantį, kas taps čempionais. Gerai, kad likau sveikas rinktinės treniruotėse ir dabar galėsiu aikštėje su jais išsiaiškinti, kas stipresnis. Dabar juokai baigėsi, prasideda įdomumai.
– Per likusius tris turus esi pasiruošęs parodyti viską, ką moki geriausio?
– Jei treneriai leis žaisti, atiduosiu viską, ką galėsiu, kad apgintumėme titulą. Kai tiek darbo įdėjome, kai sezonui ruošėmės nuo gruodžio vidurio, paleisti titulo nesinori.
