Futbole greito vaisto nėra
R. Vyšniauskui bei V. Dambrauskui teko sunki misija. Lietuvos rinktinė Tbilisyje praleido keturis įvarčius per 25 pirmojo kėlinio minutes ir pralaimėjo 0:4.
„Negalime kalbėti apie graudžius vaizdus. Kiekvienas pralaimėjimas yra pamoka. Jei neklystu, kinai turi posakį, kad krizė yra galimybė. Jeigu žiūrėsime, jog nesėkmė draugiškose rungtynėse yra visa ko pabaiga, gal reikia uždaryti Lietuvos futbolą? Net neabejoju, jog trenerių po pralaimėjimo laukė bemiegė naktis. Būtent jie iš visų išgyvena, ko gero, labiausiai“, – tv3.lt kalbėjo V. Dambrauskas.
Jis net neabejojo, kad kontroliniame mače antradienį su Armėnijos futbolininkais vaizdas bus kitoks. Taip ir įvyko – lietuviai nugalėjo 1:0. Pergalingą įvartį 45-ąją minutę įmušė Ovidijus Verbickas.
Šis laimėjimas nutraukė įspūdingą Lietuvos rinktinės nesėkmių seriją. Lietuviai paskutinį kartą buvo laimėję prieš pusantrų metų – 2016-ųjų spalį, namie 2:0 įveikę Maltos futbolininkus. Vėliau nelaimėta devynerių rungtynių. Aštuonerios jų baigėsi nesėkmėmis.
Per šią seriją nemažai kritikos sulaukė ir vyriausiasis Lietuvos rinktinės strategas Edgaras Jankauskas.
„Skirti trenerį ir jį atleidinėti – tarsi paracetamolio gėrimas. Taip užmuši simptomą, bet neišgydai ligos. Manau, reikia žiūrėti daug giliau, palikti trenerį ramybėje, leisti jam dirbti tiek, kiek numatyta sutartyje, – įsitikinęs V. Dambrauskas. – Lietuvos futbolo problemų labai daug. Tačiau negaliu sakyti, kad jų nėra kitose šalyse. Latviai sužaidė 1:1 su Farerų salų futbolininkais ir 0:1 pralaimėjo Gibraltaro atstovams. Tai galima vertinti kaip kažkokią tragediją, yra įvairių kalbų, bet ką galime pakeisti? Futbole greito vaisto nėra.“
Nemano, kad nebėra laiko klaidai
Pernai šalies futbolo šviesuliais tapo Marijampolės „Sūduvos“ ir „Trakų“ klubai. Pirmasis nužygiavo iki paskutinio UEFA Europos taurės atrankos etapo, antrasis – priešpaskutinio.
Vilniaus „Žalgiris“ kelerius metus trimituoja pagrindinį sezono tikslą – patekti į Čempionų ar Europos lygų pagrindines varžybas. Dabar apie tokias ambicijas šneka ir „Sūduva“.
„Nesakyčiau, kad šiemet tai turi būtinai atsitikti. Girdime tokių kalbų, kad nebėra laiko ar vietos klaidai. Nesutinku. Kiek komandų iš didžiulės futbolo šalies Lenkijos, turinčios fantastišką rinktinę, puikius stadionus, labai geras pirmenybes, matėme Čempionų lygoje? Teko laukti 20 metų, kol pernai į grupių varžybas pateko Varšuvos „Legia“, – priminė V. Dambrauskas.
Treneris mano, kad šiemet tiek „Sūduva“, tiek „Žalgiris“ formuoja komandas taip, kad jos galėtų siekti rezultatų ne tik Lietuvoje. Tam gali padėti tarpusavio konkurencija A lygoje.
V. Dambrausko vertinimu, Vilniaus ekipai dar reikia laiko: „Sakoma, kad norint sulipdyti komandą, reikia dvejų metų, o mes norime, kad viskas įvyktų per du mėnesius. To nebus.“
Lietuvos komandos turi subręsti
V. Dambrauskas beveik tris sezonus treniravo „Žalgirį“. Vilniečiai praėjusiame sezone buvo netoli istorinės pergalės. Jie pirmosiose Čempionų lygos atrankos turnyro rungtynėse namie 2:1 nugalėjo Razgrado „Ludogorec“, o Bulgarijoje iki 41-osios minutės pirmavo 1:0, bet pralaimėjo 1:4.
„Mums koją pakišo konkurencijos neturėjimas Lietuvoje, nemokėjimas žaisti tokių rungtynių, patirties stygius. Kai varžovų komanda priremta prie sienos, ji rodo savo geriausias savybes, o mes palūžtame. Tą matėme ir Lietuvos rinktinėje. Neturime nugalėtojų mentaliteto. Tai atsiranda tik žaidžiant svarbias rungtynes. Komandos turi subręsti. Kada tai įvyks – nežinau“, – neslėpė treneris.
Jis Lietuvos klubams ir ypač jų vadovams linkėjo nenuleisti rankų.
„Žalgirio“ vadovybė praėjusių metų spalį V. Dambrauską atleido.
„Nesuprantu, kodėl galėjo likti nuoskaudų. Tokia trenerio dalia – jei komanda laimi, viskas gerai, jei ne – tiesiog nepadarai savo darbo bei turi užleisti vietą. Išsiskyrėme gražiuoju, dar ir dabar labai gerai bei artimai bendraujame. Darbas „Žalgiryje“ buvo mano svajone nuo vaikystės. Niekada neturėjau idealių, labai stipriai palaikomų komandų, bet Vilniaus ekipa atrodė pati geriausia, gražiausia, stipriausia ir mieliausia. Esu pats laimingiausias žmogus, kad svajonė išsipildė“, – atviravo strategas.
Praėjusį sezoną prie „Žalgirio“ vairo nesėkmingai baigė baltarusis Aleksandras Brazevičius, o šiuos metus klubas pasitiko su nauju vedliu – ilgamečiu Lietuvos rinktinės kapitonu Aurelijumi Skarbaliumi.
V. Dambrausko teigimu, jam A. Skarbalius – vienas didžiausių Lietuvos futbolo autoritetų, su kuriuo teko nemažai bendrauti, klausytis jo patarimų, mokytis.
Buvusį „Žalgirio“ trenerį labiausiai džiugina, kad klubas lieka ištikimas savo vertybėms ir žaidimo stiliui – stengiasi dominuoti, kelia pačius aukščiausius tikslus.
Geras A lygos žingsnis
„Žalgiris“ po praėjusio sezono išdraskė komandos branduolį. Neliko ekipos simboliais buvusių Manto Kuklio, Egidijaus Vaitkūno, Vytauto Lukšos, Darvydo Šerno.
Toks klubo vadovų sprendimas V. Dambrauskui nebuvo staigmena. Esą po nesėkmingo sezono būtini pokyčiai. Treneris mano, kad jie išeis į naudą ir patiems žaidėjams.
Nepaisant to, kad „Žalgiryje“ neliko daugelio buvusių V. Dambrausko auklėtinių, treneris per pirmuosius keturis A lygos turus nepraleido nė vienų rungtynių. Ne tik žalgiriečių, o ir likusių čempionato komandų.
„Galbūt daug kas nesutiks, bet matau vieną tendenciją – A lyga per pastaruosius trejus ar ketverius metus eina į priekį. Anksčiau ir pats nebuvau legionierių limito panaikinimo šalininkas, bet, manau, kai po 10 metų žiūrėsim atgal, matysim, kad tai mūsų futbolui buvo naudinga. Tie futbolininkai, kurie žaidžia pirmaujančiose mūsų komandose, įveikia didelę konkurenciją ir nusipelno vietos aikštėje. Jeigu tai neįvyksta, jie labai sustiprina Pirmą lygą. Dabar joje daugiau kokybės nei ankstesniais metais“, – lygino V. Dambrauskas.
Jis įžvelgė dar vieną pozityvią tendenciją – iš Portugalijos, Ispanijos, Serbijos ar Lenkijos atvykę treneriai daro įtaką Lietuvos futbolo augimui.
Nori dirbti komandoje, su kuria gali laimėti
Praėjusių metų pabaigoje Rygos RFS klubas pranešė, kad prie komandos vairo stoja V. Dambrauskas.
Trenerio teigimu, Latvijoje dominuoja futbolininkai ir agentai, kurie susiję su Rytų futbolu. Ten žaidžiama kiečiau, naudojama daugiau jėgos, Lietuvoje rungtyniaujama techniškiau. Čia jaučiama Vakarų įtaka.
V. Dambrauskas, pernai palikęs „Žalgirį“, turėjo ne vieno klubo pasiūlymą. Vis dėlto trenerio kelias pasuko į Rygą.
Stratego teigimu, tam daugiausia įtakos turėjo RFS klube sutikti bendraminčiai.
RFS – jaunas klubas. Jis aukščiausioje Latvijos lygoje žais trečius metus. 2016-aisiais komanda liko šešta, 2017-aisiais – penkta.
„Klubo ambicijos labai didelės, o aš norėjau dirbti tokioje komandoje, su kuria galėčiau kažką laimėti“, – neslėpė V. Dambrauskas.
Jis neseniai Latvijoje iškovojo pirmąjį trofėjų – laimėjo lygos taurę. RFS nugalėjo be 13 žaidėjų, kurie buvo išvykę į rinktines.
Pasirinkimui įtakos turėjo ir šeima
Šis sezonas V. Dambrauskui bus išskirtinis. Jis per aštuonerius metus, kuriuos dirba vyrų futbole, niekada netreniravo komandos, nežaidžiančios Europos taurių varžybose. Jas strategas įvardijo kaip sezono kulminaciją, areną parodyti save.
Šiemet RFS keliama labai aiški užduotis – patekti į Europos taurių turnyrus. Tai nebus lengva, mat klubo biudžetas – ketvirtas tarp aštuonių Latvijos komandų.
„Čia bus kitaip nei „Žalgiryje“, kur, Lietuvos mastu, teko dirbti su didžiausią biudžetą ir geriausiais žaidėjais turinčia komanda. Tai sukurdavo papildomus iššūkius – absoliučiai niekada negalėdavai pralaimėti“, – pasakojo V. Dambrauskas.
Jis neslėpė, kad pasirinkimui vykti į Latviją įtakos turėjo ir šeima. Vaikai lanko mokyklą Vilniuje, tad negali kartu keliauti kažkur toli. Dabar savaitgaliais arba V. Dambrauskas grįžta namo, arba šeima važiuoja į Rygą.
Latvijos lygos sezonas startuos savaitgalį.
