Tinklalaidėje „Wolves podcast“ apsilankęs alytiškis sulaukė tiesaus žurnalisto Justo Naulicko klausimo, ar būtų likęs Mažeikiuose, jei ne solidus žaidimas planetos pirmenybėse.
„Manau, kad gerai žaidžiau visą čempionatą. Neįmečiau daug taškų, bet neblogai vedžiau komandą nuo suolo. Nedariau kažkokių išskirtinai gerų dalykų, bet dariau visus mažus dalykus, ko prašė treneris ir, manau, komandai padėjau tikrai gerai. Kas supranta krepšinį, tas matė. Nežinau, ar būčiau likęs Mažeikiuose. Negaliu spėliot, nes neįsivaizduoju“, – aiškaus atsakymo nerado V. Kariniauskas.
Svarstydamas apie eilę metų Lietuvos rinktinę kankinančią įžaidėjų problemą, V. Kariniauskas prisiminė savo pirmuosius žingsnius krepšinyje ir įžvelgė anksčiau plačiai taikytos jaunimo rengimo sistemos klaidas dar sporto mokyklų lygmenyje.
„Turiu savo nuomonę ir pats tai praėjau, tai turėjau išgyventi. Lietuvoje tu arba nereikalingas būdavai dėl ūgio, kai mus imdavo į sporto mokyklas, arba, jei galima taip sakyti, paimdavo ir „nudroždavo“. Neleisdavo tavo kūnui augti pačiam, duodavo daug sunkių treniruočių, galvodavo, kad per tą sunkų darbą tu turi pasiekti, būtinai turi laimėti rungtynes. Jų daug – būdavo, kad per dieną sužaisdavau po dvejas ar trejas rungtynes. Tiesiog tų žaidėjų kūnai neatlaiko ir po to, kai ateina laikas, kai turi duoti rezultatą, jų nėra, nes mes padarėme, kad jų nebūtų“, – savo jaunystės patirtimi dalinosi 30 metų krepšininkas.
Tinklalaidės vedėjui svarstant, ar V. Kariniauskas bus tarp 3-4 kandidatų artėjančią vasarą prisijungti prie dėl olimpinio kelialapio kovosiančios rinktinės, pats „Wolves Twinsbet“ žaidėjas tikino, kad jam svarbiausia bus geras rinktinės pasirodymas atrankoje, o vėliau – ir olimpinėse žaidynėse, bet ne tai, ar pats sulauks kvietimo atstovauti Lietuvai.
„Ne aš sprendžiu, o treneris. Tuos, kurių jam reiks, jis pasiims. Ir svarbiausia, kad Lietuva būtų olimpiadoje, nes praeitoje jos nebuvo. Čia gal banaliai atsakiau. Bet jei aš būsiu rinktinėje, būsiu laimingas. Jeigu ne, mano šeima bus laiminga, nes aš būsiu namie. Svarbu, kad patektų rinktinė ir žaistų ten“, – šypsojosi V. Kariniauskas.
Kalbėdamas apie padidėjusią konkurenciją sostinės klubo gretose po to, kai į rikiuotę po traumos grįžo latvis Artūras Žagaras, jis įžvelgė tik pozityvius dalykus.
„Mano kitas matymas. Jei turi tris, keturis, penkis žmones, kurie gali žaisti pikenrolą, varytis kamuolį, priimti sprendimus, nuo to tik geriau. Kuo daugiau tokių žaidėjų aš norėčiau, jei būčiau treneriu. Galbūt, jei būčiau 20-ies metų Vaidas, ir būtų problemų. Bet dabar... Man visai pasisekė mano karjeroje, nemažai laimėjau titulų, nežiūrint kokiame lygyje žaidžiau. Vis dar norisi kažką laimėt. Tai žais tas, kas tą dieną žais geriausiai“, – sakė V. Kariniauskas.
Visas pokalbis su V. Kariniausku:
