Laukiant pokalbio su pedagoge, sparčiai sportinėmis aukštumomis kopiančia moterimi, tikėjausi sulaukti raumeningos, savimi pasitikinčios, iš aukšto žvelgiančios „žvaigždės“. Tačiau sutartu laiku tiesiog tekina į susitikimo vietą atskubėjo mielos šypsenos, šilto žvilgsnio, gležnutė šviesiaplaukė, kuri labai skubėjo į varžybas. Tad mes su Vida Šetkuviene tarsi „bėgdamos“ kalbėjomės, neturėdamos teisės užkliūti, pargriūti, nes laiko pašnekesiui turėjome labai nedaug.
Kiekvienas iš mūsų turime savo šeimą, pomėgius, svajones, darbą, į kurį kasdien kulniuojame. Bet kad darbas, laisvalaikis ir visa, kas priklauso žmogaus prigimčiai, būtų lygu vienam mėgiamiausiam dalykui, retai pasitaiko. Šiuo atveju – savęs atidavimas sportui, iš jo paimant tik diplomus, medalius. Sportas pašnekovei – atgaiva sielai ir kūnui, bene visa, be šeimos, kas telpa žodyje ,,gyvenimas“. Banalu? Bet tai tiesa.
Save atrasti padėjo mokytojas
Gimė ir augo Vida Batakiuose (Tauragės r.), ten baigė vidurinę. Kai buvo penktokė, puikius sportinius duomenis turinčią mergaitę pastebėjo tuometis jos mokytojas, dabar Batakių vidurinės mokyklos direktorius Rimvydas Varanavičius. Pašnekovė šiandien labai dėkinga savo mokytojui, padėjusiam dar savęs neatradusiai, o gal dar ir neieškojusiai jaunutei mokinukei siekti sportininkės karjeros. Ji įsitikinusi, kad neįsivaizduoja savęs kitame amplua ir kasdien žengia teisingu keliu.
Kai Vida dar mokėsi mokykloje, buvo organizuojamos ,,Karinės daugiakovės“ varžybos, sporto specialistai susidomėjo ja, kaip naują lengvosios atletikos ,,perliuką“ pakvietė į ,,Karinės daugiakovės“ Lietuvos rinktinę.
Paklausta apie laimėjimus, iškovotus per kiek daugiau nei tris dešimtmečius, V. Šetkuvienė kukliai nusišypso ir numoja ranka. Kiek padrąsinta, apie kelis pasiekimus šiek tiek papasakojo. Sportu „serganti“ moteris 1993 metais Trakuose dalyvavo „Lietuviškame maratone“ (30 km) ir finišo tiesiojoje tarp moterų buvo pirmame dešimtuke, 1997-aisais Tauragės rajono sportininkų dešimtuke ji iškovojo garbingą I vietą, Vilniaus Pedagoginio universiteto kroso nugalėtoja, daugkartinė rajono kroso čempionė.
Sugebėjimais dalijasi su vaikais
Baigusi VPU Vida grįžo į Tauragę, ištekėjo. Susilaukė dviejų dukryčių – Lauros ir Ievos, kurias labai myli ir dar labiau didžiuojasi. Jos abi sportuoja, Muzikos mokykloje groja fortepijonu. Vyresnioji mokosi ,,Versmės“ gimnazijoje, jaunėlė – „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos trečiokė.
V. Šetkuvienės pirmoji darbovietė Tauragėje buvo Sporto mokykla, kur lengvosios atletikos įgūdžiais dalijosi su jaunąja karta. Vėliau įsidarbino ,,Aušros“ pagrindinėje mokykloje, ,,Versmės“ gimnazijoje, kur iki šiol sportinių paslapčių moko jaunuosius tauragiškius.
Kadangi mokyklose kūno kultūros pamokose ir būreliuose dėl laiko stokos minimaliai galima vaikams suteikti sportinių teorinių ir praktinių žinių, gabesnius vaikus V.Šetkuvienė orientuoja į sporto mokyklą. Tačiau su ugdytiniais mokytoja stengiasi maksimaliai išnaudoti sportines galias už ugdymo įstaigų ribų: dalyvauja kartu tradiciniame bėgime, skirtame Sausio 13-osios aukoms pagerbti, Vilniaus maratone, kituose renginiuose.
Gerų rezultatų reikia siekti darbu
Pašnekovė patikina, kad sportuojantys šiandienos vaikai, be abejo, norėtų būti įvairių sporto šakų rekordininkai, tačiau dirba ir treniruojasi per mažai. Nors, mokytojos teigimu, tiek gimnazijoje, tiek mokykloje, kur ji dirba, yra sudarytos puikios sąlygos tobulėti fiziškai, pasirinkti visas mėgstamas sporto šakas.
Vida pamena, kai ji mokėsi ir kai jau buvo užtikrinta savo kaip sportininkės ateitim, tikrai daug dirbo, kad taptų tuo, kuo yra šiandien. Vida be mokytojos, trenerės darbo, žaidžia badmintoną, krepšinį, tačiau mėgstamiausia sporto šaka – bėgimas. Ją, laisvomis nuo darbo dienomis, galima dažnai matyti bėgiojančią po ,,Žalgirių“ gimnazijos stadioną. V. Šetkuvienė sako, kad kitokios savęs jau nebeįsivaizduoja ir jei kokią dieną nesportuoja, ar tai atlieka atmestinai, jaučia savotišką diskomfortą.
Laisvalaikiu... sportuoja
Paklausta, ką Vida veikia laisvu nuo darbų metu, moteris tik nusišypso:
– Sportuoju. Mėgstu, be abejo, gerą kino filmą, laidą, knygą. Kur bepasisuktų mano poilsis, viskas kažkaip savaime nukrypsta į ten, kur yra aikštė pabėgiojimui, kur galiu paplaukioti, pažaisti badmintoną, – šypsosi vis į laikrodį dirsčiodama trenerė, kuri skubėjo į varžybas.
Jau atsisveikinant dar spėjau sužinoti, kad Vida yra gana atviras žmogus, nuoširdi, kaip pati sakė. Ji visuomet jaučia didelę atsakomybę už savo šeimą, darbą, nori, kad visuomet viskas gerai sektųsi, kad ją supantys žmonės būtų laimingi. Ji mano, kad nuoširdumas ir kuklumas puošia žmogų. Tuo pačiu patikino, kad vengia bendrauti su per aukštai save vertinančiais žmonėmis, nemėgsta veidmainių.
Tokia štai paprasta, nuoširdi V. Šetkuvienė su visai nepaprastu gyvenimo tikslu, būdu, šauniais pasiekimais.
Vilija UŽMIŠKIENĖ
