Vilniaus „Sakalų“ ekipos vadovas Vytautas Kiaušas valdybos posėdyje aršiai kovojo prieš legionierių limito panaikinimą Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), tačiau nedidelių klubų nuomonė Lietuvoje mažai ką reiškia.
„Viską pas mus valdo „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ bei jų satelitiniai klubai“, – tvirtino „Sakalų“ ekipos vadovas.
„Žalgiris“ turi „Aisčius“, „Lietuvos rytas“ yra išvien su „Perlu“ ir „Šiauliais“. Šį kartą jiems dar pavyko įkalbėti ir „Techasą“. Balsavome tris kartus, kol galiausiai buvo priimtas toks sprendimas, kokio jiems reikėjo.
Siūlėme palikti penkis legionierius ir „Lietuvos rytas“ jau buvo su tuo sutikęs, bet „Žalgiriui“ penkių neužtenka“,– piktinosi V. Kiaušas.
„Sakalų“ komandos vadovas tikino, jog sostinės klubas laikosi kitos pozicijos: „Nesuprantama, kodėl klubai moka pinigus užsieniečiui, o ne savam lietuviui. Tokių, tarkim, Čapino lygio krepšininkų, Lietuvoje pilna. Bet ar kuris klubas tiek mokės savam žaidėjui?
Keista, kai mūsų P. Motiejūnas išvažiuoja į Italiją, o Lietuvos klubas už gerokai didesnę sumą nusiperka Delašą, kurio ateitis išvis labai miglota, ir tada bando jam sudaryti vietą aikštelėje. Aišku, suprantu, jog kai investuoji į užsienietį pusę milijono, tai reikia jį kažkaip leisti į aikštelę...“
V. Kiaušas pažymėjo, kad aukštas jaunų lietuvių kainas, kuriomis skundžiasi „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ vadovai, išpūtė patys didieji klubai: „Jie patys užkėlė kainas, o dabar skundžiasi, jog negali įpirkti jaunimo.
Jūs pagalvokite, J. Sinica jau pirmais metais „Lietuvos ryte“ gavo dešimt kartų didesnę algą, nei gaudavo „Sakaluose“. Dabar ta alga jau dvidešimt kartų didesnė.
Kai jauni žaidėjai gauna tokius pinigus, jie pasijunta žvaigždėmis ir tobulėjimas sulėtėja. O tada jau reikia pradėti ieškoti legionierių, nes savi tampa ir brangūs, ir nebepažaidžia“.
„Pastaruoju metu mes išvis svarstome blogiausius variantus: nuimame legionierių limitą, kitą sezoną žaidėjus ketinama leisti registruoti iki pusfinalio... Lyga tampa visiškai išsigimusi“, – kritikos stipriausiai šalies krepšinio lygai negailėjo V. Kiaušas.
Eimantas Skersis
