Šiandien Lietuvos Nacionaliniame muziejuje įvyko „Tūkstantmečio odisėjos“ kompaktinės plokštelės „Tautiška giesmė - aplink pasaulį“ perdavimo ceremonija. Šis vaizdo kūrinys, kuris yra sukurtas iš unikalių faktinių „Tautiškos giesmės“ giedojimo akimirkų aplink pasaulį, nuo šiol bus saugomas šiame Lietuvos muziejuje.
Kompaktinę plokštelę Lietuvos Nacionaliniam muziejui saugoti perdavė projekto „Tūkstantmečio odisėja“ vadovas Raimundas Daubaras. „Labiausiai džiaugiamės tuo, kad „Tūkstantmečio odisėjai“ pavyko pakviesti būrin tūkstančius tautiečių Lietuvoje ir pasaulyje, pavyko įrodyti, kad mums nesvetimas ir tautos orumo, ir vienybės jausmas.
Tapome pirmąja tauta visame pasaulyje tokiu būdu išreiškusia savo vienybę, pasididžiavimą savo istorija ir tikėjimą ateitimi. Tapome didžiausiu pasaulyje vienos tautos choru. Tomis akimirkomis mus jungė vienas vardas – Lietuva”,- sakė projekto vadovas R. Daubaras.
Saugoti ateities kartoms perduotame vaizdo kūrinyje sudėtos „Tautiškos giesmės“ giedojimo akimirkos iš 86 bendruomenių, tame tarpe iš 52 pasaulio lokacijų. Lietuvoje, remiantis socialinių apklausų duomenimis, „Tautišką giesmę“ vienu metu giedojo 46 proc. šalies gyventojų.
Priimdamas kompaktinę plokštelę, Lietuvos Nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas Ž. Būčys teigė, kad tiek „Tūkstantmečio odisėjos“ žygį aplink pasaulį, tiek „Tautiškos giesmės“ giedojimą visame pasaulyje vienu metu tinkamiausiai įvertins istorija.
„Nors šio projekto metu įgyvendintus žygdarbius turbūt geriausiai įvertins laikas ir istorija. Tačiau žvelgiant iš netolimos istorijos perspektyvos, šiandien juos drąsiai galime prilyginti mūsų tautiečius taip pat vienybėn apjungusiam Baltijos keliui“, - sakė Ž. Būčys.
Jis taip pat pabrėžė, kad šiandieninis įvykis – tai tik „Tūkstantmečio odisėjos“ ir Lietuvos Nacionalinio muziejaus bendradarbiavimo pradžia. Ž. Būčio teigimu, š.m. gruodžio 3 d. muziejuje bus atidaryta šiam tūkstantmečio žygiui aplink pasaulį skirta paroda.
Projekto vadovas R. Daubaras ir renginyje dalyvavę „Tūkstantmečio odisėjos“ etapų kapitonai Naglis Nasvytis, Linas Tamkvaitis ir Paulius Kovas projekto partneriams televizijos „TV3“, banko „Swedbank“, draudimo kompanijos „Ergo Lietuva“, dienraščio „Lietuvos rytas“ bei radijo stoties „Radiocentras“ vadovams iškilmingai grąžino vėliavas su partnerių simbolika, kurios jachta „Ambersail“ buvo apiplukdytos aplink pasaulį ir iškeltos daugiau nei 40 pasaulio uostų.
Kartu parteriams buvo įteiktos ir unikalios vaizdo kūrinio „Tautiška giesmė - aplink pasaulį“ kopijos.
Projekto sumanytojai ir organizatoriai tikisi, kad šio projekto išliekamąją vertę ir istorinę reikšmę tautos ir valstybės raidai geriausiai pamatuos laikas. Galbūt kada nors tai bus įvardinta, kaip viena įsimintiniausių XXI amžiaus pilietinių iniciatyvų, prisidėjusių formuojant visuomenės saviraiškos ir tautinio orumo pagrindus.
Renginio metu buvo ne tik pasidžiaugta sėkmingai pavykusiu projektu, bet ir pristatyti naujausi sociologiniai tyrimai apie tai, kokią vietą šis projektas užėmė tarp kitų Lietuvos vardo tūkstantmečio renginių.
Tyrimus, kuriuose dalyvavo 500 respondentų nuo 18 iki 74 metų, atliko norvegų bendrovė „Norstat“. Pateikiame rezultatus:
– Ar giedojote „Tautišką giesmę“ švenčiant Lietuvos vardo tūkstantmetį liepos 5 d. 21 val.?
– Taip, giedojau – 46 proc.
– Ne, negiedojau – 48 proc.
– Nieko nežinojau apie šią iniciatyvą – 7 proc.
– Kur giedojote „Tautišką giesmę“?
– Namuose prie televizoriaus ekrano – 39 proc.
– Savo miesto/gyvenvietės renginyje ar koncerte – 25 proc.
– Kieme prie namų su šeima/draugais/giminaičiais – 20 proc.
– Gamtoje/išvykoje – 10 proc.; Kitur – 5 proc.; Kavinėje/restorane – 1 proc.
– Kuris iš Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtų renginių/įvykių geriausiai įprasmino Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimą?
– „Tūkstantmečio odisėja“ – plaukimas aplink pasaulį jachta „Ambersail“ – 40 proc.
– „Tautiškos giesmės“ giedojimas vienu metu Lietuvoje ir pasaulyje – 14,5 proc.
– Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė „Amžių sutartinė“ – 32,1 proc.
– Valdovų rūmų atidarymas – 5,7 proc.
– Užsienio valstybių valdovų ir karalių atvykimas į Lietuvą – 3 proc.
– Kitas renginys – 3,4 proc.
– Joks renginys – 0,8 proc.
– Nieko nežinojau apie Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtus renginius/įvykius – 0,6 proc.
– Lietuvos vardo garsinimui skirtos lėšos:
– Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimas – 176 mln. Lt.
– Dalyvavimas Europos Sąjungos paramos kultūrai projektuose „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ – 25 mln. Lt.
– Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė „Amžių sutartinė“ – 13 mln. Lt.
– Istorinio kino filmo sukūrimas ir pagaminimas – 2,5 mln. Lt.
– Lietuvos valstybės institucijos 2005–2008 m. atskiroms šalies įvaizdžio formavimo priemonėms vykdyti panaudojo apie 63 mln. Lt.
– Projektams „Tūkstantmečio odisėja“ ir „Tautiška giesmė“ skirtos lėšos yra privačių rėmėjų. Iš viso – 5,5 mln. Lt.
