Vyrų 60 m bėgimo atrankos varžybose dalyvavo Gediminas Truskauskas. Antrame bėgime lietuvis finišavo šeštas, distanciją įveikęs per 6,80 sek. Tai – vos 0,03 sek. prasčiau už jo asmeninį rekordą.
„Nepasakyčiau, kad labai blogai. Paskutiniame starte pirmas užbėgimas taip pat buvo 6,80 sek., po to (finale – aut. past.) 6,77 sek. bėgau. Išėjo subėgti arti to, o antrame bėgime dažniausiai laikas būna geresnis, – komentavo G.Truskauskas. – Pirmas uždarų patalpų, bet teko dalyvauti Berlyne 200 m rungtyje. Šiaip sakyčiau, kad viskas puikiai – sąlygos, konkurencija. Reikėjo spausti nuo pat pirmų žingsnių. Manau, padariau viską, ką galėjau šiai dienai.“
Lietuvos sprinteris startavo kraštiniame take, tačiau tai, pasak jo, neigiamos įtakos nedarė.
„Bėgant 60 m tai įtakos tikrai nedaro, stengiuosi koncentruotis į save, į savo bėgimą, nes jei pradėsi pagal kažką bėgti, išsimuši iš vėžių ir visai ne tas bus. Stengiuosi akcentuoti savo, kad padaryti kuo mažiau klaidų ir išvystyti kuo geresnį laiką“, – sakė G.Truskauskas.
Galutinėje įskaitoje tarp 64 dalyvių lietuvis užėmė 47 vietą. Iki pusfinalio, kuriame varžysis 24 sprinteriai, mūsiškiui pritrūko 0,08 sek. Geriausią rezultatą atrankoje užfiksavo italas Lamontas Marcellis Jacobsas, nuotolį įveikęs per 6,59 sek.
Moterų trišuolio kvalifikacijoje Diana Zagainova liko 14-a. Geriausiu antru bandymu ji nušoko 13,55 m. Norint dalyvauti finale jai reikėjo užfiksuoti beveik pusmetriu geresnį rezultatą.
„Netenkina nei rezultatas, nei vieta. Juokiausi, kad visą sezoną kovojau su lentele ir pataikymu ant jos, tai per Europos čempionatą pataikiau visus tris bandymus. Šiandien savijauta buvo gera, negaliu sakyti, kad kažkas buvo ne taip, bet gal pritrūko patarimo iš mane pažįstančio žmogaus, nebuvo mano trenerių, kurie galėtų pasakyti padaryk tą ar aną. Klaida buvo pačiame bėgime, nesugebėjau to išspręsti kvalifikacijoje“, – teigė D.Zagainova.
Europos čempionato organizatoriai dėl pandemijos sumažino oficialių asmenų skaičių komandose. 9 atletus delegacijoje turinti Lietuva į Torunę galėjo deleguoti vos du trenerius.
„Jutau, kad nebuvo laisvumo, kurį esu pratusi turėti per įsibėgėjimus. Bandžiau taisyti, galvoti, bet vienas dalykas, kaip tu tą jauti, be to, yra jaudulys. Galbūt iš šono geriau matosi, – spėliojo D.Zagainova. – Džiaugiuosi, kad nebuvo kažkokio kosminio jaudulio. Vienintelis dalykas, kad reikia atidirbinėti viską ant kitokio automato, jog nereikėtų jokių patarimų iš šono ir žinočiau šimtu procentų, ką reikia daryti. Tikiuosi, kad Tokijuje turėsiu pagalbos iš šono.“
Geriausią rezultatą kvalifikacijoje tarp 16 sportininkių užfiksavo portugalė Patricia Mamona – 14,43 cm. Būtent toks yra D.Zagainovai priklausiantis Lietuvos rekordas, pasiektas vasarą.
Visai greta patekimo į vyrų 60 m barjerinio bėgimo pusfinalį liko Rapolas Saulius – norint tęsti pasirodymą čempionate jam reikėjo nuotolį įveikti vos 0,04 sek. greičiau. Distanciją mūsiškis nubėgo per 7,90 sek., pasiekdamas antrą geriausią karjeros rezultatą.
„Džiaugiuosi, kad pavyko sudalyvauti tokio rango varžybose, džiaugiuosi, kad pavyko nusiraminti ir tvirtai jaustis, bet nesidžiaugiu, ką padariau bėgdamas. Yra begalė klaidų, kurias galėčiau pataisyti ir subėgti tikrai daug geresniu rezultatu. Šansų (patekti į pusfinalį – aut. past.) buvo mažai, bet labai tikėjausi ir norėjau“, – teigė R.Saulius.
Bendroje įskaitoje tarp 35 sportininkų lietuvis užėmė 28 vietą. Greičiausias kvalifikacijoje buvo britas Andy Pozzis – 7,52 sek.
R.Sauliui tai buvo pirmasis tokio rango čempionatas karjeroje. Normatyvą jis įvykdė kone paskutinę akimirką, Lietuvos pirmenybėse Klaipėdoje nuotolį nubėgęs per 7,88 sek.
„Išėjus buvo šioks toks jaudulys, bet pamačiau, kad nėra žiūrovų ir iškart nusiraminau. Keista dalyvauti be žiūrovų, bet buvo ramiau“, – prisipažino R.Saulius.
Kol kas geriausia Lietuvos lengvaatlečių užimta vieta šiame čempionate – devintoji, kurią iškovojo šuolininkė į tolį Jogailė Petrokaitė. Aukštesnę poziciją sekmadienį tikrai užims šuolių į aukštį finale dalyvausiantis Adrijus Glebauskas.
