Ispanijoje jau pusantrų metų gyvenanti ir prakaitą treniruotėse liejanti šiaulietė tv3.lt sakė, kad turinti daugiau svajonių, nei tik startuoti olimpiadoje, bet jų garsiai neįvardys, kad greičiau išsipildytų. „Tuomet kartu visi galėsime džiaugtis“, - kalbėjo užsispyrimu garsėjanti sportininkė.
Su D. Dzindzaletaite kalbėjome ne tik apie rekordinį kelialapį į Rio atnešusį pasirodymą, bet ir trišuolio rungtį, traumas, išvaizdą sektoriuje, „striksėjimą vaikystėje“, išskirtinę pavardę ir norą būti geriausia.
– Bilbao mieste Lietuvos moterų trišuolio rekordas pagerintas net 4 cm (14,21 m) ir laimėtas bilietas į Rio de Žaneiro olimpiadą. Ar čia lauktas rezultatas? – Po 2012 metų pasaulio jaunimo čempionato niekaip nesigavo pagerinti rekordo – tai trauma, tai per didelis vėjas per varžybas. Tad šis rezultatas tikrai labai lauktas ir labai laiku. Dabar galiu ramiai ruoštis tiek pasaulio čempionatui, tiek olimpinėms žaidynėms.
– Gal galite įvardyti tokios sėkmės priežastis? Ar su tuo gali būti susiję ir tai, kad dabar treniruojatės Ispanijoje?
– Sėkmės priežastys – tikslingai treniruojuosi ryte ir vakare, subalansuota mityba bei poilsis. Treniruojuosi jau 1,5 metų Ispanijoje pas vieną geriausių šuolių bei sprinto specialistų pasaulyje Rafaelį Blanquerą Alcantudą.
Šis treneris išugdė ne vieną pasaulio ir olimpinio lygio sportininką, pelniusį medalių aukščiausio rango varžybose. Kai treniruojuosi Lietuvoje, man padeda Janina Tribienė ir Tolvydas Skalikas. Jie man pažįsta nuo vaikystės.
– Auksinis pačiai buvo antrasis bandymas, kiti trys nesėkmingi, paskutinio atsisakei. Ar tai reiškia, kad tiesiog visą save „sudėjai“ į antrąjį mėginimą ir neliko jėgų?
– Tikrai nebuvo sudėtos visos pastangos būtent į antrąjį bandymą. Po antrojo šuolio užvaldė mane emocijos – galiu būti rami dėl olimpiados. Jėgų buvo daug, bet šypsena tiesiog nedingo nuo veido ir negalėjau susikaupti dėl sukilusių emocijų. Trečias bandymas taip pat buvo labai geras, tolimas, gaila, kad žymą peržengiau vienu centimetru.
– Kodėl šiaulietė mergina pasirinko tokią vyrišką lengvosios atletikos rungtį – trišuolį?
– Labai gerai pastebėjote – trišuolis tikrai gana vyriška rungtis, bet iš šono žiūrint ir labai elegantiška moteriai. Nuo mažens buvau kaip stirnelė – šokti, striksėti man labai patikdavo. Mano duomenys tinkami trišuoliui. Nesu nei per aukšta, nei per žema, nei per stora, nei per „kūda“. O trišuoliu susidomėjau, nes būdama 13 metų pagerinau Lietuvos trylikamečių rekordą. Tai mane „užkabino“ – norėjau būti geriausia ir gerinti visus rekordus.
– Jei neklystu trišuolis – viena daugiausiai traumų „dovanojančių“ lengvosios atletikos rungčių. Kiek jų pati turėjai, kuri skaudžiausia ir kas padeda išsikapstyti iš psichologinių bėdų?
– Kenčia labiausiai kojos. Turbūt nėra tokios kojų vietos, kurios man nėra skaudėję. Padeda išsikapstyti treneris, labai mane palaiko, visada ieškome būdų, kaip greičiau atsistatyti. Psichologiškai man palaiko šeima ir draugai, ypač sunkiausiais momentais.
– Kiek svarbu trišuolyje išvaizda – lengvaatletės tam daug dėmesio skiria. Kiek pati prieš varžybas praleidžiate prie veidrodžio?
– Išvaizda svarbi tik tiek, kad pati gerai jaustumeisi sektoriuje ir tai netrukdytų varžytis. Lengvaatletės – bene gražiausios sportininkės pasaulyje. Trišuolis – individuali sporto šaka. Kai stovi bėgimo takelyje, visų žvilgsniai krypsta į tave. Norisi atrodyti gražiai, kad įsimintų ne tik dėl to, kad toli šoki, bet ir gražiai atrodai. Tikrai nenoriu meluoti, bet prieš varžybas praleidžiu daug laiko prie veidrodžio ir man tai tarsi meditacija, nusiraminimas prieš startą.
– Ar be trišuolio mėginote kitas lengvosios atletikos rungtis?
– Vaikystėje išbandžiau tikriausiai visas rungtis. Taip pat gerai sekėsi šuolis į tolį. Šio sezono pradžioje norėjau išbandyti save šuolio į tolį sektoriuje, bet sutrukdė trauma, tad norus atidėsiu kitam sezonui.
– Kokie toliau planai? Tikslas kelialapis į Rio pasiektas, gal keisis atitinkamai ir treniruočių grafikas?
– Poryt Portugalijoje dalyvausiu vėl trišuolio rungtyje, tikiuosi pasiekti gerą rezultatą. Vienas svarbiausių šių metų startų – Europos iki 23 metų čempionatas Taline. Šiuo metu turiu geriausią rezultatą Europoje šioje amžiaus grupėj. Tikiuosi gero pasirodymo.
– Debiutu olimpiadoje neapsiribosite, tikriausiai norisi ir kažką daugiau nuveikti trišuolio sektoriuje?
– Tikriausiai kaip ir kiekvieno sportininko svajonė – startuoti olimpinėse žaidynėse. Su kitom savo svajonėmis susilaikysiu ir pasiliksiu pasvajoti sau pačiai. Svajosiu tyliai, gal greičiau išsipildys. O tuomet teliks visiems džiaugtis kartu.
– Kas padeda judėti į priekį pačiai? Juk reikia neįtikėtinai daug motyvacijos, kad pasiektumėt tai, ką jau pasiekėte?
– Turbūt mano charakteris. Esu labai užsispyrusi. Jei aš ko nors noriu, būtinai turiu to pasiekti. Jei man sako, kad negaliu ar tikrai to nepadarysiu, tuomet aš tikrai padarysiu ir įrodysiu, kad klydo...
– Lietuvoje žmonės sunkiai „susitvarko“ su jūsų pavarde. Kaip ilgai mėgina laužyti liežuvį užsieniečiai, kad ją ištartų? Ar tik čia nebus sunkiausia varžybų dalis?
– Lengvosios atletikos varžybose Lietuvoje jau visi išmoko mano pavardę, bet užsienyje visuomet stringa būtent ties mano pavarde. Ir kai būnu sektoriuje pristatinėjant sportininkes, visuomet sukelia šypseną. Pati pavardė kilusi iš latvių.
– Ar susigyvenai su ja? Neketini trumpinti – juk daug laiko tenka praleisti užsienyje?
– Nereikėjo man su ja susigyventi. Tiesiog gimiau Dzindzaletaite ir niekada nepergyvenau dėl savo įdomios pavardės. Ji man labai patinka ir pati gražiausia. Jei norėčiau trumpinti ar keisti, turbūt įžeisčiau savo šeimą ir giminę. O man šeima – pati didžiausia vertybė gyvenime. Keisiu gyvenime pavardę tik tuomet, kai turėsiu vyrą. Dabar tai tiesiog savotiškas privalumas turėti tokią pavardę. Visi žino, apie ką kalba.
TIK FAKTAI
Penkioliktą kartą Bilbao (Ispanija) vykusiose tarptautinėse lengvosios atletikos varžybose savaitgalį Dovilė Dzindzaletaitė iškovojo pirmąją vietą, trišuoliu nušokusi 14,21 m. Šis rezultatas 4 cm viršija jai priklausantį Lietuvos rekordą bei 23 cm - Lietuvos jaunimo iki 23 metų (U-23) rekordą.
D. Dzindzaletaitė taip pat įvykdė 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bei šių metų pasaulio čempionato normatyvus. pirmasis Lietuvos lengvaatletės šuolis varžybose Bilbao buvo 13,79 m, antrasis - rekordinis, kiti trys - nesėkmingi, o paskutinio - šeštojo - bandymo ji atsisakė.