„General Financing Trakų pusmaratonyje“ dalyvaus daug bėgikų. Vadinti juos visus sportininkais galima, bet tai nebus tikslu. Nes profesionalių sportininkų bus nedaug – didžioji bėgančiųjų dalis gyvenime turi kitus užsiėmimus, kuriems skiria nemažą laiko dalį. Tai pedagogai, medikai, teisininkai, prekybininkai, fizikai, gaisrininkai, valstybės tarnautojai ir kiti.
Nusprendėme su kai kuriais iš jų susipažinti išsamiau, kad jų kolegoms atsirastų stimulas ir noras taip pat prisidėti prie sparčiai augančios bėgiojančiųjų draugijos.
Taigi susipažinkite – 41 metų ugniagesys gelbėtojas Aidas Ardzijauskas.
– Kada pradėjote bėgioti? – paklausėme Aido.
– 1980 metais. Arba prieš 32 metus, dabar turiu beveik 42 (vasario 6 dieną).
– Ką Jums dabar reiškia bėgimas?
– Sveikatą, gerą nuotaiką, jis padeda pažinti mane supanti pasaulį, gamtą, žmones. Dar vienas pretekstas apsilankyti svetimoje šalyje, palyginti save su kitų šalių bėgikais. Pasidalinti patirtimi ir t.t.
– Kokia jūsų bendradarbių reakcija į Jūsų pomėgį?
– Ne visada teigiama. Kai kurie mano, kad esu kvailys, neturiu, ką veikti, kad bėgimas gadina širdį, sąnarius. Kiti pavydi, kad myliu save, rūpinuosi savimi, pavydi, kad laikausi dienos režimo, moku planuoti savo laiką ir pinigus, kuriuos skiriu savo pomėgiui. Bet to niekas į akis tai nepasakys, bet bendraudamas tai gali nujausti. Kiti taip ir sako, šaunuolis tu….
– Gal kažką iš savo kolegų (artimųjų) įtraukėte į bėgikų gretas?
– Ne. Nesistengiu nieko įkalbinėti, kiekvienas turi prie to priaugti, ir suvokti, kad bėgimas – ne tik laisvalaikis ar pomėgis, tai ir sveikatos šaltinis.
– Kokios varžybos Lietuvoje Jums yra palikusios geriausią įspūdį?
– Aš varžybose dalyvauju, kai nusibosta bėgioti vienam. Varžybos tai vieta, kur susirenka draugai, pažįstami, kolegos, čia pabendrauju, sužinau kažką naujo. Man geros varžybos, kai organizatoriai laikosi varžybų nuostatų.
– Ko pasigendate lietuviškuose bėgimo renginiuose?
– Rezultatų tablo.
– Ar dažnai dalyvaujate bėgimuose užsienyje, kuo jie traukia?
– Aš bėgimus užsienyje derinu su šeimos atostogomis. Bėgimas trunka nuo 1 val. 30 min. iki 24 val. Kitas laikas skiriamas pažinčiai su miestu, šalimi. Kartais vykstu į varžybas užsienyje, nes tokių nėra Lietuvoje.
– Ko palinkėtumėte tiems, kurie iki šiol neatrado bėgimo teikiamo malonumo?
– Perskaityti tai, ir gerai pagalvoti:
Prielaidos:
– bėgikas treniruojasi 2 valandas per parą. Treniruočių metu širdies vidutinis susitraukimo dažnis (VSD) yra 180 dūžių per minutę (d/min.) ; bėgiko VSD yra mažesnis ne tik ramybės būsenoje, bet ir įprastoje gyvenimo rutinoje; po treniruočių širdis plaka tokiu pačiu ritmu kaip ramybės būsenoje, t.y. 40 d/min.
Faktai:
– bėgimo metu sportininko širdis dirba 110 d/min. didesniu pajėgumu lyginant su nebėgiojančio žmogaus; nebėgiojančio žmogaus VSD ramybės būsenoje yra apie 70 d/min., o sportuojančio – 40 d/min.
Skaičiavimai:
– treniruotės metu sportininko širdis susitraukia 13200 d/min. Daugiau lyginant su nebėgiojančio žmogaus; bėgikas ramybės būsenoje sutaupo 30 d/min. = 1800 d/val. = 39600 d/parą.
Išvada:
– bėgiko širdis patiria didelį krūvį treniruočių metu, bet tai superkompensuojama poilsio, atsistatymo metu, bėgiko širdis sutaupo 26400 d/parą lyginant su nebėgiojančio žmogaus.
Aš kažkada skaičiavau ir likau tuo patenkintas bei sužavėtas. O taip suskaičiavo Gediminas Grinius, daugiau jo minčių galima rasti paspaudus ČIA.
Tas pačias nesąmones kalbama ir apie tai, kad dyla sąnariai. Čia irgi yra skaičiavimai, bet nesigilinkim labai, o kam labai įdomu –suskaičiuos savo tonažą, pernešamą per dieną ir palygins bėgiojančio su nebėgiojančiu.
– Dėkojame už atsakymus.