Pirmiausia rimti kritikai dažnai mėgsta kalbėti apie visokius mistinius dalykus - nugalėtojo charakterį, kovotojo davbsią ir pan. Reikia atsakyti tik į vieną klausimą - ar norėtųsi stotį į grupinių lenktynių startą, kai lauke apie 2 laispnius pliaupia lietus ir vėjo gereitis gūsiuse gali siekti 100 km/h? Ir reikia pripažini, kad daugiau nei 150 vyrų stojo į startą, ir pirmą lenktynių valandą vidutinis geritis per lietų pavėjui viršyjo 45 km/h (kas noris atsidurti griūtyje?). Aš tikrai nesu patyręs gausybės tokių „malonumų“, bet manau, kad vien atsitojimas į startą tokiu metu yra pergalė prieš save. O čia yra tiesiog profesionalų darbas, kurį jie atlieka dažnai be šansų nugalėti (negi kas naiviai galvojo, kad Toams turėjo daug šansų vakar?). Tomas savo nugalėtojo charakterį jau parodė, jis turi 10 pergalių profesionalo karjeroje, tame tarpe ir pergalę Giro etape. nepamirškime ir U23 pasulio čempiono vardo asmeninėse lenktynėse. Jei grupinėse gali kažką laimėti ir visą laiką "kaliosindamas", tai pamėgink tą padaryti „Razdelkėje“. Yra šimtai vaikinų profesionalų peletone, kuriems 10 pergalių tik sapne regėti (tas pats J. A. Flecha užvakar iškovojo tik 11 perglę savo karjeroje, o jis 1977 metų gimimo - jam 33 metai), vakarykštis nugalėtojas Olandas, berods pasiekė pirmąją pergalę savo karjeroje (Nenuvertinkime Vacansoley komados - ji šiemet turi labai rimtą sudėtį ir biudžetą). Dviračių sportas pirmiausia yra komandinis ir pergalės gali būti pasiekiamos tik komandinių pastangų dėką. Todėl reikia reliai vertinti dviratininko galimybes ir jausti, kas gali laimėti, o kieno pergalė - būtų nedidelis stebuklas - taigi nesant komandos palaikymo (o Tomas jį turi tik deklaratyviai) nugalėti šansų buvo mažai, todėl lenktynes tereikia panudoti vienam vieninteliam tikslui - pasiruošimui kitoms lenktynėms, ir jei matai kad tolimensi važiavimas atneš daugiau žalos nei naudos - reikia nutraukti lenktynes ir tai daro vis dviratininnkai turintys profesionalų požiūrį į sportą. Puiku yra tai, kad dabar mes turime įdomių ir sunkių lenktynių aprašymus ir nedidelius dalyvio interviu, aš komentuoju šitą straipsnelį, o jau yra ir kitas - su Tomo įspūdžiais. O dėl Nugalėtojo charakterio - aš neturiu nugalėtojo charakterio ir nežinau kas tai yra, bet aš suprantu profesionalų požiūrį - dirbti savo darbą, vežti kur reikią ir ką reikią, atiduoti paskutines jėgas už komandą ir už savo komandos draugą. Pats blogiausisas pavyzdys gali būti H. Hausler pasisakymas, kad šeštadienį jis darė viską (mes tą matšėme), bet jo komanda jo „nevežė“ (aš pats mačiau, kad komanda darė viską, bet buvo per vėlu), tad jo pasisakymas visai nerodo
„Nugalėtojo charakterio“ greičiau - neapgalvotą jaunatvišką maksimalisto charakterį - kaip jausis komandos draugai, kai reikės vėl tą "nugalėtoją" temti į finišą ir vėl jis paskys, kad buvau antras nes komanda blogai tempė. Vakar T. Husvordas ir Cervelo likučiai vėl atidavė visas jėgas ir vėl parodė, kad yra rezultatas, nors ne pergalė, o H. Husler'is pasisakė keistai (tiesa gal žurnalistai keistai interpretavo). Taigi Nugalėtojo charakteris kartais kaip tik reiškia, kad „kalti visi išskyrus mane“.

- ar nėra Lietuvoje sportininkų, kurie laimi? Apie kuriuos būtų galima paskaityti?

Blogam šokėjui trukdo viskas. Jau kelintą kartą girdime, kad ponui nepasisekė, ponui oras per prastas, ponui nuotaika bloga. Nėra kovotojo ir nugalėtojo charakterio - štai ir viskas.

Kai įsijaungiau paskutines transliacujos minutes, pamačiau nemalonų vaizdą - 3 bėgliai tiesiog iškankinti artėjo prie šlapio ir šato finišo, pasts finišas nei šioks nei toks - viens finišavo kiti nieko negalėjo padaryti, nes buvo tiesiog nukankinti oro ir distancijos. Oras buvo siaubingas - lietus+šaltis+vėjas. Nugalėtojas jau savo piršais nebegalėjo nusisegti šalmo, žodžiu lenktynės per audrą - savotiškas patyrimas (brrr..), bet kai dar temperatūra apie nulį...Kiek supratrau, dar buvo incidentas su uždaryta pervaža, o po to iš lenktynių lenktynių pasitraukė visa pagrindinė grupė, liko tik tie kas buvo pabėgusioje didelėje grupėje. Nieko nepadarysi, tikimės, kad Tomas nenukentėjo griūtyse. Paleidus pirmąją grupę ir taip nebuvo prasmės toliau kankintis toje košėje. Šias lenktynes verta buvo pamtyti tiems, kas nori suvokti koks yra dviračių sportas. Neatrodo, kad kitos lenktynės iki "Primaveros" Milan - San Remo būtų daug šiltesnės. Paryžius-Nica ir praėjusias metais prasidėjo šlapiai ir šaltai, tai šiemet orai dar mažaiu džiugina...

Kažkaip dažniau nebaigia distancijų, negu baigia :) :) :) Žvalgždė.