Pirmuoju nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu tapo Romas Ubartas. 1992 m. rugpjūčio 5 d. sėkmingiausiu bandymu R. Ubartas diską švystelėjo ties 65,12 m žyma, o tai garantavo olimpinį auksą.
Olimpiniame Barselonos stadione rugpjūčio 5-osios vakarą Lietuvos Trispalvė kilo aukščiausiai, o suskambusi Tautišką giesmė tapo neatsiejama Lietuvos istorijos dalimi.
Prisimindamas 22-ejų metų įvykius, R. Ubartas atiduoda duoklę to meto Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentui Artūrui Poviliūnui ir sirgaliams.
„Be organizacijos, tokių žmonių darbo kaip Artūras Poviliūnas ar Daina Gudzinevičiūtė, nebūtų mūsų, sportininkų, pasiekimų, kuriais šiandien taip džiaugiamės“, – išskirtiniame interviu naujienų portalui tv3.lt sakė 64-erių R. Ubartas.
Iš Šilutės kilusį olimpinį čempioną pakalbinome Lietuvos olimpinio judėjimo 100-mečio renginyje.
Pašnekovas kalbėjo apie sporto reikšmę Lietuvos istorijoje ir kasdienybėje bei žavėjosi Mykolu Alekna.
„Tokio žmogaus mūsų sporto šakoje dar nebuvo. Būnant tokio amžiaus, 21-erių metų, mėtyti diską virš 70 metrų ir turėti pasaulio rekordą... Fantastika.“
Beje, R. Ubartas treniravo Mantą Jusį, kuris dabar yra M. Aleknos treneris.
Pats R. Ubartas geriausią savo asmeninį rezultatą disko metimo rungtyje užfiksavo 1988 m. Smalininkuose (Jurbarko rajonas), kai diską švystelėjo ties 70,06 m žyma.
Su kokiomis atvykote į šį ypatingą renginį? – naujienų portalas tv3.lt pradėjo pokalbį su olimpiniu čempionu R. Ubartu.
Žinojau, kad tai bus gražus ir puikiai organizuotas renginys. Aišku, čia susitikau daugybę sportininkų ir ne tik jų. Į vieną vietą susibūrė daug sporto darbuotojų, nes be organizacijos, tokių žmonių darbo kaip Artūras Poviliūnas ar Daina Gudzinevičiūtė, nebūtų mūsų, sportininkų, pasiekimų, kuriais šiandien taip džiaugiamės.
Šie ir kiti žmonės mums sukūrė nuostabias sąlygas, kad mes pasiektume medalius. Pati šventė yra nuostabi Stebint tuos istorinius vaizdus, matant save, Virgį (Virgilijų Alekną, ؘ– autoriaus pastaba), negaliu sakyti, kad ašara nukrito, bet buvo kažkoks graudulys. Tai yra mūsų didelė gyvenimo dalis. Manau, kad mes kažkokį mažą pėdsaką palikome. Lietuviai mus visada labai palaikė, o tai mums suteikdavo dar daugiau pasitikėjimo.
Kaip apibūdintumėte savo laikotarpį ir visos Lietuvos pirmąjį šimtmetį olimpiniame judėjime?
Sakyčiau, kad šimtmetis buvo banguojantis. Ne tik sporte, bet ir Lietuvos politikoje, istorijoje, kasdieniame gyvenime. Sportas yra ta veikla, kurioje žmogus atiduoda visą savo gyvenimą ir visas savo jėgas. Manau, mūsų sportininkų gyvenimas kažkiek atspindi ir visos Lietuvos gyvenimą. Iš mūsų sportininkų mokosi jaunoji karta. Manau, pati stipriausia ateities sportininkų „gamykla“ yra mokykla. Reiktų stiprinti tą dalį, kad vyktų daugiau varžybų ir ne tik pačios mokyklos viduje. Kuo daugiau, kuo dažniau, kad olimpinių medalių srautas nenutrūktų.
Ką jums, kaip žmogui, be aukso medalių dar davė sportas?
Klausimas – labai geras. Labai svarbu, kas yra šalia sportininko. Koks tai treneris, kokios jo žmogiškos savybės ir ką jis gali perduoti? Man treneriai, žinoma, perdavė visas sportines savybes, kurias patys turėjo, bet kartu auklėjo kaip žmogų.
Esu labai dėkingas savo treneriams, kurie jau išėjo į amžinybę, nes jie į mane įdėjo žmoniškumą, nuoširdumą. Aš, būdamas kaimo vaikas, nežinojau visų tų dalykų. Visi šie dalykai sutampa ir persipina – tampi olimpiniu čempionu ne tik dėl savo sportinių savybių. Sportas padeda siekti tikslų gyvenime – tada gaunasi simbiozė, kuri padeda pasiekti rezultatą.
Ko tikitės iš lietuvių pasirodymų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse?
Olimpinės žaidynės turėtų būti įtemptos. Aišku, laukiu medalių, galbūt net dviejų medalių. Kalbu apie savo sporto šaką – disko metimą. Nenorėčiau nurašyti Andriaus Gudžiaus – jam tai turbūt bus paskutinės olimpinės žaidynės ir jis padarys viską, kad pasiektų medalį. O Mykolas... Mykolas yra deimančiukas, iš kurio medalio laukia visi, tarp jų, žinoma, esu ir aš.
Tokio žmogaus mūsų sporto šakoje dar nebuvo. Būnant tokio amžiaus, 21-erių metų, mėtyti diską virš 70 metrų ir turėti pasaulio rekordą... Fantastika. Linkiu, kad visi Lietuvos olimpiečiai pasiektų gerus asmeninius rezultatus. Ne visi turės medalius, bet visi gali atiduoti visas jėgas ir pasiekti savo geriausią rezultatą.
Ko palinkėtumėte Lietuvai antrajame olimpiniame šimtmetyje?
Palinkėčiau, kad jis būtų dar sėkmingesnis. Visiems lietuviams – sportininkams ir sirgaliams – sveikatos, džiaugsmo. Kad žodis Lietuva visad būtų mūsų širdyse.
Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks liepos 26–rugpjūčio 11 d. Jas tiesiogiai transliuos TV3, TV6 ir naujienų portalas tv3.lt.
