Tik nereikia ir vėl sakyti, kad futbolas atgimė pas mus. Tai, kad jis normaliai ir miręs nebuvo. Tik kokius paskutinius dvidešimt tris metus, nuo 1990-ųjų, jį žaidėme griuvėsiuose ir arimuose. Su majonezininkų ar bankininkų pažadais toli nenuvažiavome per tuos metus. Tiesa, bankas kažkada buvo padovanojęs „FBK Kauno“ pergalę prieš Glazgo „Rangers“, bet paskui tą patį FBK ir sunaikino. Žodžiu, tai jau istorija. Neverta čia plėstis.
Prieš kelis metus labai daug teko kalbėtis su Valdu Ivanausku apie devintojo dešimtmečio „Žalgirį“. Apie tą „Žalgirį“, į kurio rungtynes atvažiuodavo Arvydas Sabonis su kompanija ir paskui tiek futbolininkai, tiek krepšininkai ilgai uliavodavo buvusiame „Lietuvos“ viešbučio bare.
Apie tą „Žalgirį“, kuris, anot Valdo, buvo visos Lietuvos klubas. Apie tą komandą, kuri buvo ne tik miesto simbolis, net tik šalies futbolo flagmanas, ne tik kietas riešutas bet kuriam varžovui, bet ir ekipa, turinti sielą ir suteikiantį dalį jos kiekvienam atėjusiam į stadioną.
Žinote, tuometiniai milicininkai futbolininkus už bilietus į rungtynes parlydėdavo į klubo bazę Žolyno gatvėje. Jie netgi patys parvairuodavo jų automobilius! Geriausi sostinės restoranai tiesiog gaudydavo futbolininkus, nes paskui juos ėjo minios žmonių. Ir ta futbolo kultūra buvo. Na tai kas, kad ji „popsinė“, ne aukštasis, „otkutiūrinis“ menas, užtat prieinama ir suprantama kiekvienam ar kiekvienai.
Štai koks buvo futbolas prieš tai, kol patys save izoliavome ir nebesugebėjome normaliai integruotis į tuometinį Europos futbolo kontekstą. Majonezas, bankai, auksinio stadiono statybos ir t.t.
Galvoju, kodėl buvo. Kodėl ne yra? „Žalgiris“ ir dabar toks pamažu tampa. Kultinis, gyvas, savas. Dar trūksta to malonaus žaidėjams širšalo aplink juos, bet tie antraeiliai dalykai ateis su laiku. Svarbu, kad klubas išliko ir bus toliau.
Po baisios 2008 metų finansinės krizės, kuomet klubas atsidūrė I lygoje praėjo tik keli metai, per kuriuos įvyko nemažai gerų dalykų. 2009 metais keli žmonės pakėlė komandą ant kojų. Aišku, labai daug padėjo sirgaliai – investicija į klubą grįžo. Nuo 2010 metų vilniečiai vėl žaidžia A lygoje ir klubas žingsnis po žingsnio – lėtai, bet sistemingai bando įsmeigti klubo vėliavą Europos klubinio futbolo žemėlapyje.
Žodžiu, ačiū, vyrai, už tai, kad esate. Ačiū už vasaros (ir ne tik) emocijas. Ačiū už patampytus nervus, juk taip įdomiau. Kad ir kas bebūtų, kaip bežaistumėte toliau, atminkite – jūs jau padarėte daugiau nei galėjome tikėtis pavasarį.
Andrius Guginis
TAIP PAT SKAITYKITE:
