"Kiekvieną įvartį skiriu dukrai ir žmonai," - teigė Tyrgu Žiu "Pandurii" (Rumunija) ekipai atstovaujantis Deivydas Matulevičius.
Lietuvos futbolo rinktinė treniruojasi Austrijoje ir ruošiasi pasaulio čempionato atrankos rungtynėms. Lietuviai penktadienį Žilinoje susitiks su Slovakijos rinktine.
Vienas iš trijų Lietuvos rinktinės puolėjų Deivydas Matulevičius į rinktinę atvyko iš Rumunijos Tyrgu Žiu miesto. Nuo 2012-ųjų liepos 23 metų snaiperis rungtyniauja vietos „Pandurii“ komandoje.
Kaip sekasi rinktinės stovykloje? Kol kas viskas gerai. Atvažiavome, ruošiamės rungtynėms ir stengsimės Slovakijoje pakovoti dėl pergalės.
Svečiuose lygiosiomis nežadate tenkintis? Manau, kiekvieną kartą turi siekti maksimumo ir kovoti tik dėl pergalės. Negalima galvoti kitaip.
Pačiam Rumunijoje sekasi neblogai, įvarčius muši dažnai... Antra sezono pusė prasidėjo gerai – per ketverias rungtynes įmušiau keturis įvarčius.
Balkanų šalyje gyveni jau gerą pusmetį. Gal dabar jau moki rumuniškai? Suprantu rumuniškai daug ką. Bet pačiam kalbėti yra sunku.
Turi ant rankos tatuiruotę. Švęsdamas įvartį ją pabučiavai. Ką tai reiškia? Ten yra ištatuiruotas mano dukters vardas - Adriana. Kiekvieną įvartį skiriu jai ir savo žmonai.
Jos gyvena su tavimi Rumunijoje? Žmona ir dukra kartu su manimi atvažiavo į Rumuniją. Visa šeima gyvename Tyrgu Žiu.
Kaip pats gyvenimas šioje šalyje. Iš tikrųjų tai yra skurdi šalis. Bet ką padarysi: žmonės čia stengiasi gyventi iš to, ką turi. Šiaip, miestuose to nelabai jaučiasi, bet tik išvažiavus už miesto, iš karto matosi, kad žmonės vos galą su galu suduria.
Pats gyveni ne didmiestyje... Taip – Tyrgu Žiu yra kalnų apsuptas miestas. Jame gyvena 100 tūkstančių žmonių. Atrodytų daug, bet Rumunijoje jis - nedidelis miestelis. Žymus tik futbolu. Ir gyvenantis juo. Daug pramogų jame nėra.
Kiek žmonių į rungtynes ateina? Kai žaidžiame su lyderiais, stadionas būna pilnas – ateina apie 9000 žiūrovų. Šiaip – tarp 4 ir 5 tūkstančių.
Ką Tyrgu Žiu laisvalaikiu gali veikti jauna lietuvių šeima? Kai turime daugiau laiko, išvažiuojame į kalnus. O šiaip – einame pasivaikščioti į miestelį. Jis gražiai sutvarkytas. Arba su keliais komandos draugais bendraujam šeimomis: nueiname, kur nors pasėdime.
Ar mieste tave atpažįsta? Žinoma.
Vietos žmonės turėtų būti komunikabilesni negu lietuviai. Tikrai. Kai kurie net būna labai įkyrūs. Tai kartais net kažkiek nervina.
Ingvaras Butautas
