Vieną vasarą, prieš išvažiuodamas į kaimą, iš vakaro pažiūrėjau filmą „Rokis“. Filmas mane taip sužavėjo, taip patiko, taip uždegė, kad kaimo daržinėj pats susikonstravau turniką prisitraukimams daryti, prisipyliau į maišą smėlio, pasidariau kriaušę. Pradėjau pats treniruotis. Kiekvieną rytą atsikėlęs bėgdavau krosą, darydavau prisitraukimus, mušiau maišą. Grįžus iš kaimo, draugas pasakė, kad vyksta kikbokso treniruotės. Iškart nuėjau ir užsirašiau. Taip būdamas 13 metų atsidūriau kovų menuose. Įdomiausias kovos stilius?
K-1. Todėl, kad kovos vyksta labai dinamiškai, smūgių arsenalas labai platus, nėra apsikabinimų, kas, mano manymu, gadina gražios kovos vaizdą. Toks stilius labai patrauklus žiūrovams, nes gali išvysti rankų, kojų, kelienų smūginę techniką. Kovotojo idealas?
Buakaw Por Paramuk, pasižymintis įvairiapusiška smūgine technika, puikiu fiziniu pasiruošimu. Tai labai įvairiapusiškas ir itin protingai kovojantis kovotojas, jau daug metų esantis nr. 1 visame pasaulyje. Labai charizmatiškas kovotojas. Įsimintiniausia karjeros kova?
Ji vyko Italijoje. Kovojau dėl Europos K-1 čempiono diržo su siciliečiu Gusepe Patane. Pilnoje arenoje. Italų sirgaliai labai palaikė savo kovotoją, o tai mane dar labiau įkvepė pergalei. Laimėjau pirmame raunde nokautu. Maža to, nokautuotas varžovas iškrito iš ringo. Man per visą karjerą dar nėra taip buvę ir nebuvau niekur matęs,kad kovotojas būtų nokautuotas taip, kad iškristų iš ringo. Tai buvo pirmas mano čempiono diržas, iškovotas įspūdinga pergale. Po kovos negalėjau užmigti visą naktį. Buvo labai daug emocijų ir džiaugsmo. Varžovas, su kuriuo norėtum suvesti sąskaitas?
Tai rusas, tris kartus pasaulio čempionas, šuo metu kovojantis „Glory“ turnyruose – Aleksandras Stečurenko. Su juo kovojau Rusijoje garsiame turnyte „Tatneft World Cup“. Po ekstra raundo teisėjų sprendimu pralaimėjau, bet man iki pergalės trūko labai nedaug: antrame raunde vos nenokautavau ruso. Pritrūko labai nedaug ir būčiau išplėšęs įspūdingą pergalę.
Moterys MMA kovose – ką manai apie tai?
Moteris MMA kovose man įdomu stebėti, nes jų kovos dažnai būna labai aršios, kartais net žiauresnės nei vyrų. Jos kovoja negailėdamos nei savęs, nei varžovės. Kiek esu matęs, moterys, kurios kovoja, pasižymi labai stipriu charakteriu ir valia, kovoja iki galo, iki paskutinio atodūsio. Tai man labai patinka. Trys įdomiausios sporto šakos be kovinių menų?
Tenisas, kalnų slidinėjimas ir tinklinis. Kas tau kovos menuose teikia didžiausią malonumą?
Pats treniruočių procesas, sunkus kelias pergalės link, sunkus kelias siekiant tikslo, pats tikslo siekimas. Kasdienė kova su savimi, kai tu nenori, tingi, esi mažai miegojęs, išsekęs, nuvargęs ar dar kažkas, bet nekreipdamas dėmesio į visa tai vis tiek atsikeli, suimi save į rankas ir eini į treniruotę, kurioje atiduodi negailėdamas visą save. Ir sėdėdamas po treniruotės jauti, kaip tave apima džiaugsmas, kad tu nepasidavei ir padarei viską, kad dar labiau priartėtum prie pergalės. Man labai patinka šis jausmas.
